Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su cholesteroliu ir jo reguliavimu. Ar tikrai visas cholesterolis yra žalingas mūsų organizmui? Ar įmanoma sumažinti cholesterolio kiekį laikantis sveikos mitybos, o galbūt vaistai – vienintelė išeitis?
Ar pasijutus geriau galima nutraukti vaistų nuo cholesterolio vartojimą? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kardiologė ir Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė prof. Jurgita Plisienė.
- Visas cholesterolis yra blogas.
Pasak gydytojos, cholesterolis mums reikalingas kaip vanduo, baltymai ar angliavandeniai. Organizmas naudoja jį kaip statybinę medžiagą visoms organizmo ląstelėms, iš jo gaminami steroidiniai ir lytiniai hormonai. Jis taip pat dalyvauja tulžies, reikalingos riebalams virškinti, ir vitamino D, reikalingo kaulams stiprinti, sintezėje. Tad jis būtinas normaliai organizmo veiklai, be to, įeina į ląstelių membranų sudėtį.
„Cholesterolis yra dviejų rūšių – tai didelio tankio cholesterolis (DTL), dar vadinamas geruoju, kuris iš kraujo pašalina vadinamąjį blogąjį cholesterolį, pernešdamas jį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Didelio tankio cholesterolio naudinga turėti daugiau. Kita rūšis yra mažo tankio cholesterolis (MTL), vadinamas bloguoju, kurio padidėjimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Jis gali patekti į kraujagyslių sienelę, pažeisti jos vientisumą ir sukelti aterosklerozinių apnašų – plokštelių – susidarymą, o tai susiaurina arterijas. Šis plokštelių kaupimosi procesas vadinamas ateroskleroze. Tai gali sukelti rimtų problemų, priklausomai nuo to, kurios kraujagyslės labiau paveiktos – širdies, miego ar kojų arterijos. Todėl mažo tankio cholesterolio kiekis organizme turėtų būti mažesnis. Dar viena riebalų rūšis kraujyje – trigliceridai. Didelis jų kiekis paprastai reiškia, kad reguliariai suvalgote daugiau kalorijų, negu jų sudeginate. Per didelis trigliceridų kiekis gali padidinti širdies ligų riziką“, – teigia prof. J. Plisienė.
Gydytoja priduria, kad labai svarbus gerojo ir blogojo cholesterolio santykis – jei žmogus yra sveikas, net ir šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis nesukels didelių problemų. Tačiau kuo didesnę riziką žmogus turi susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, tuo jo cholesterolis turi būti mažesnis. „Jeigu pacientas jau serga kuria nors širdies ir kraujagyslių liga, tai reiškia, kad jo kraujagyslių vidinė sienelė turi mikropažeidimų. Tokiu atveju net ir normalus cholesterolio kiekis gali prilipti prie tų pažeistų kraujagyslių, jas užkimšti ir sukelti įvairių komplikacijų. Tad visada reikia laikytis šios taisyklės – kuo didesnė kardiovaskulinė rizika, tuo mažesnis cholesterolis“, – aiškina profesorė.
Jos teigimu, atliekant kraujo tyrimus labai svarbu atsižvelgti į tai, ar mažo tankio cholesterolio kiekis yra normalus.
- Padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį daugiausia lemia gyvenimo būdas, ne genetika.
Gydytojos teigimu, rizikos veiksniai gali būti tiek paveldėti, tiek įgyti. „Jeigu jūsų šeimoje yra buvę, pavyzdžiui, staigių mirčių, infarktų arba širdies ir kraujagyslių ligų esant jauno amžiaus, taip pat dislipidemijos atvejų, į tai būtina atsižvelgti, nes genetika yra labai svarbus veiksnys. Tokiu atveju vien padidėjęs cholesterolis gali būti rimta bėda, todėl reikia pradėti jį gydyti jauno amžiaus, nes tokiems pacientams yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau visuomet svarbu atsižvelgti į visumą, įvertinti visus rizikos veiksnius, visą paciento anamnezę, negalima vertinti tik vieno kriterijaus“, – sako ji.
Svarbus ir amžius – kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. „Jaunos moterys turi daugiau hormonų estrogenų, saugančių jas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Todėl kardiovaskulinėmis ligomis jos dažniausiai suserga vėliau, kai organizme natūraliai sumažėja šių hormonų. O vyrai, atvirkščiai, dažniau serga jauno amžiaus“, – pasakoja specialistė.
- Norint kontroliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, reikia vengti daug cholesterolio turinčių maisto produktų.
Pasak prof. J. Plisienės, didžiausią cholesterolio kiekį (apie 80 proc.) pagamina pats organizmas, o su maistu jo gauname tik apie 20 proc. „Tad net jeigu tobulai susitvarkysime mitybą, mažo tankio cholesterolio kiekį galėsime pakoreguoti tik apie 20–30 proc., nes likusią jo dalį gamina mūsų organizmas. Tačiau tai nereiškia, jog nereikia kreipti dėmesio į mitybą – kartais užtenka sumažinti cholesterolio kiekį 20–30 proc., kad smarkiai sumažėtų kardiovaskulinių įvykių rizika“, – tvirtina gydytoja.
Ji teigia, kad, cholesterolio kiekį sumažinus 1 mmo/l, o padidėjusį kraujospūdį sumažinus bent 10 mmHg, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti iki 80 proc.
- Fiziniai pratimai gali padidinti cholesterolio kiekį.
Reguliari fizinė veikla turi priešingą poveikį – ji didina gerojo, didelio tankio cholesterolio kiekį, o šis mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas bent 3 kartus per savaitę po 45 minutes gali užtikrinti gerą sveikatą. Jeigu mažai judame, rūkome, vartojame nemažai alkoholio, yra padidėjęs svoris, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rizikuojame susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Fizinis aktyvumas yra būtina kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
- Vaistai – vienintelis veiksmingas būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kiekvienas atvejis, pasak profesorės, yra individualus. Jeigu žmogus sveikas, cholesterolio kiekį kraujyje galima mažinti ir kitais būdais. Tačiau tokiu atveju, jeigu pacientas jau yra patyręs infarktą, insultą, širdies operaciją, yra nustatyti kraujagyslių susiaurėjimai arba periferinių arterijų liga, vaistai nuo cholesterolio – statinai – yra būtini.
„Tai nėra vien tik mano nuomonė, tai faktas, įrodytas tyrimais ir patvirtintas visų pasaulio ekspertų. Jeigu žmogus jau yra patyręs kardiovaskulinių įvykių arba serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vien sveika mityba nepadės, statinus būtina vartoti tam, kad blogojo cholesterolio kiekis būtų sumažintas iki mažiau negu 1,4 mmol/l. Be to, reikia suprasti, kad vaistai skiriami ne be reikalo, viskas daroma dėl paciento gerovės – kad jis ilgiau gyventų, kad neištiktų pakartotinių įvykių. Blogąjį cholesterolį galima mažinti statinais, o jeigu tai nepavyksta, galima pridėti ir ezetimibą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu vartojami vaistai nuo cholesterolio, reikia paisyti sveikos mitybos principų – vengti sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų, hidrintų riebalų ir cukraus. Tai yra trys didžiausi mūsų priešai. O augalinės kilmės riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių aliejus ir šių riebalų turintys produktai, tokie kaip avokadai, kaip tik turi didžiulę naudą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“, – pabrėžia ji.
Organizmui labai naudinga ir Viduržemio jūros regiono mityba, kurios pagrindą sudaro daržovės, vaisiai, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, ypač tyras alyvuogių aliejus, žuvis, fermentuoti pieno produktai ir labai nedidelis kiekis mėsos.
- Vaistai nuo cholesterolio gali sugadinti kepenis, sukelti raumenų skausmus ir demenciją.
Prof. J. Plisienė teigia, kad vaistai nuo cholesterolio yra kur kas labiau ištirti nei dauguma kitų vaistų.
„Nepaisant to, žmonės labai baiminasi šalutinio šių vaistų poveikio. Žinoma, pašalinis poveikis gali pasireikšti, tačiau tai būna išskirtinai retai. 2019 m. Amerikoje buvo atliktas labai įdomus SAMSON tyrimas, kuris parodė, kad net 90 proc. šalutinio poveikio atvejų pasireiškia ne dėl vaiste esančių medžiagų, o dėl pacientų įsitikinimo, kad vaisto vartojimas sukels šalutinį poveikį. Tyrimo metu vieni pacientai vartojo statinus, o kiti – placebo tabletes, neturinčias jokio poveikio sveikatai. Tačiau tiek vieni, tiek kiti patyrė šalutinių reakcijų. Tai buvo pavadinta „nocebo“ efektu“, – sako ji.
Pasak specialistės, kai kurie žmonės įsitikinę, kad statinai gadina kepenis, sukelia raumenų skausmus ir netgi demenciją. „Tačiau yra atvirkščiai – vaistai nuo cholesterolio kaip tik apsaugo nuo demencijos ir Alzheimerio ligos. Apskritai dar nė karto nėra tekę reanimacijose matyti pacientų, kurie ten būtų atsidūrę dėl, pavyzdžiui, ūmaus kepenų nepakankamumo, sukelto vaistų nuo cholesterolio. Reanimacijos pilnos pacientų, patyrusių infarktą“, – pabrėžia gydytoja.
- Statinus reikia vartoti tol, kol sumažėja blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.
Profesorė ragina jokiu būdu nenutraukti vaistų vartojimo nepasitarus su gydytoju. „Statinai nėra antibiotikai, kuriuos reikia vartoti tol, kol infekcija ar bakterijos yra sunaikinamos. Statinai veikia tol, kol žmogus juos vartoja. Jeigu jie nutraukiami, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje grįžta į pradines ribas. Tad jokiu būdu negalima statinų vartoti taip, kaip norisi, pavyzdžiui, vieną kartą per savaitę arba kas antrą dieną. Juos privaloma vartoti būtent taip, kaip nurodė gydytojas. Net jeigu vartojant cholesterolio kiekis sumažėjo, negalima nutraukti vaistų“, – teigia gydytoja.
Prof. J. Plisienė įsitikinusi – jeigu kasdien po mažą žingsnelį darysime ką nors dėl geresnės sveikatos, tada nereikės ir vaistų arba jų reikės mažiau ir vėliau. „Linkiu jau šiandien pradėti gyventi sveikiau ir sąmoningiau, keisti mitybos ir fizinio aktyvumo įpročius. O jeigu jau atsiranda ligų, labai linkiu pasitikėti šiuolaikine medicina, gydytojais ir jų paskirtu gydymu, taip pat nepamiršti tinkamų gyvenimo būdo įpročių“, – ragina profesorė.
