3.7 C
Kaunas
Antradienis, 23 balandžio, 2024
spot_img

Pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa

Gegužės 1-ąją Lietuvos gyventojams pristatyta atnaujinta prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa. Vienas iš pokyčių – suvienodintas programoje galinčių dalyvauti žmonių amžius. Nuo šiol prevencinėje programoje kviečiami dalyvauti kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų. Pasak specialistų, tikimasi, kad tai padės laiku suvaldyti šių ligų rizikos veiksnius, siekiant užkirsti kelią kardiovaskulinėms ligoms išsivystyti ateityje ir ankstyvoms mirtims. Plačiau apie ką tik įsigaliojusius širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos pokyčius pasakoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė profesorė Jelena Čelutkienė ir gydytoja kardiologė doc. Jolita Badarienė.

Pokyčių prevencinėje programoje – ne vienas

Pasak prof. J. Čelutkienės, vienas pagrindinių atnaujintos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos pokyčių – tai, kad joje nuo šiol gali dalyvauti vyrai ir moterys, priklausantys tai pačiai amžiaus grupei – nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Anksčiau šioje programoje dalyvauti buvo kviečiami vyrai nuo 40 iki 54 metų (imtinai) ir moterys nuo 50 iki 64 metų (imtinai).

„Visi žmonės, turintys didelę ir labai didelę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir dalyvausiantys atnaujintoje programoje, turės įgyvendinti šešių mėnesių prevencinių priemonių planą, kurio metu bus koreguojami jų turimi rizikos veiksniai. Šį procesą kontroliuos šeimos gydytojas – kiekvienas pacientas po pusmečio turės atvykti į konsultaciją, per kurią gydytojas įvertins, ar rizikos veiksniai yra sukontroliuoti. Jeigu programoje dalyvaujantis asmuo po šešių mėnesių nepasirodys pas šeimos gydytoją, bus laikoma, kad jam nebuvo suteikta prevencinė paslauga. Tikimės, kad šis pokytis paskatins žmones atsakingiau žiūrėti į suteikiamas nemokamas sveikatos saugojimo paslaugas“, – teigia profesorė.

Anot jos, programos esmė – koreguoti nustatytus rizikos veiksnius, siekiant pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir taip atitolinti kardiovaskulines ligas arba visiškai išvengti jų išsivystymo ateityje.

„Programa atnaujinta atsižvelgiant į naujausias mokslo žinias, tyrimus. Atnaujintoje programoje bus ir naujų laboratorinių tyrimų, kurie padės tiksliau nustatyti kardiovaskulinę riziką ir įvertinti, ar pacientui negresia miokardo infarktas ar kiti kardiovaskulinių ligų įvykiai“, – apie programos pokyčius pasakoja Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė.

Ji priduria, kad keisis ir apsilankymo pas gydytoją dažnis – jis priklausys nuo nustatytos rizikos laipsnio. „Anksčiau visi prevencinėje programoje dalyvaujantys žmonės buvo kviečiami tikrintis sveikatos kartą per metus. Nuo šiol, esant mažai ir vidutinei rizikai, kartą pasitikrinę pacientai pakartotinės patikros pas gydytoją bus laukiami po ketverių metų. Tie, kurie turi didelę riziką, bus kviečiami tikrintis kas dvejus metus, o turintys labai didelę riziką – kasmet“, – teigia prof. J. Čelutkienė.

Tikimasi didesnio įsitraukimo

Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės teigimu, tikimasi, kad programoje galinčių dalyvauti vyrų ir moterų amžiaus suvienodinimas prisidės prie to, kad programoje nuspręs dalyvauti ne tik pavieniai asmenys, bet ir poros, šeimos.

„Suvienodinus amžių atsiranda galimybė tiek vyrams, tiek moterims tuo pat metu pasitikrinti, ar neturi kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių, o jei turi – drauge imtis veiksmų ir vykdyti pirmąjį prevencinės programos etapą“, – teigia prof. J. Čelutkienė.

Gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė atkreipia dėmesį – kuo anksčiau bus sukoreguoti rizikos veiksniai ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad bus išvengta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.

Kai kuriems aptinkamas padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis

Pasak gydytojos kardiologės doc. J. Badarienės, dažnai prevencinės programos metu visiškai sveikiems žmonėms aptinkamos su širdies ir kraujagyslių ligomis susijusios būklės, tokios kaip padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis. Tokiu atveju skiriami antihipertenziniai vaistai ir cholesteroliui mažinti skirti vaistai – statinai, siekiant ateityje išvengti kardiovaskulinių įvykių, tokių kaip infarktas ir insultas.

„Daugumai Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių šioje prevencinėje programoje, būna nustatomas padidėjęs cholesterolis. Taip pat daugiau negu pusei – apie 60 proc. – programoje dalyvaujančių žmonių nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Pagrindinis prevencinės programos dėmesys skiriamas rizikos veiksniams, tokiems kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija ir rūkymas, galintiems sukelti širdies ir kraujagyslių ligas, įvertinti ir koreguoti“, – sako doc. J. Badarienė.

Anot prof. J. Čelutkienės, nuo 2015 m. iki pandemijos pradžios mirtingumo nuo kardiovaskulinių ligų kreivė leidosi, tad galima teigti, kad prevencinė programa išties prisideda prie mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimo.

Dalyvauti prevencinėje programoje sutinka ne visi

Pasak prof. J. Čelutkienės, iš ligonių kasų teikiamų duomenų matoma, kad kardiovaskulinių ligų prevencinėje programoje sudalyvauja vos apie pusę visų galinčių dalyvauti žmonių.

„Vadinasi, kiti 50 proc. nenori tikrintis arba šeimos gydytojai neskatina jų to padaryti. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta sveikiems, kardiovaskulinėmis ligomis nesergantiems žmonėms. Norą dalyvauti prevencinėje programoje gali išreikšti pats žmogus, tačiau jis turi atitikti amžiaus ir medicininės istorijos kriterijus. Jeigu asmuo jau buvo sirgęs insultu ar infarktu, arba jam buvo nustatyti kiti reikšmingi širdies ir kraujagyslių pakitimai, tokiu atveju jis jau laikomas lėtine liga sergančiu pacientu ir turi reguliariai lankytis pas kardiologą – vykdomas ilgalaikis stebėjimas ir gydymas“, – teigia profesorė.

Kalbėdama apie žmonių įsitraukimą į prevencinę programą, gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė sako, kad ją vis dar stebina kai kurių žmonių nenoras joje dalyvauti ir pasirūpinti geresne savo sveikata ateityje.

„Jeigu žmogus jaučiasi gerai, jam atrodo, kad nėra reikalo imtis kokių nors veiksmų. Šiuos žmones sunku įtikinti dalyvauti prevencinėje programoje, nors ir yra nustatyti rizikos veiksniai. Todėl pirminiame programos etape didelė dalis šių pacientų nėra motyvuoti, jiems nesinori skirti laiko vizitams pas gydytojus, tyrimams atlikti. Bet noriu pasidžiaugti, kad vis dėlto dalis žmonių vertina tai, kad jiems laiku buvo nustatyti pagrindiniai rizikos veiksniai, galintys daryti įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti. Dabar šie žmonės dalyvauja prevencinėje programoje ir gali sumažinti arba visiškai pašalinti nustatytus rizikos veiksnius ir džiaugtis geresne sveikata šiandien ir ateityje“, – teigia doc. J. Badarienė.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos