Gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena – priminimas atkreipti dėmesį į vieną klastingiausių bei labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Apie arterinės hipertenzijos pavojus, rizikos veiksnius ir prevenciją pasakoja profesorius, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas ir Lietuvos inkstų fondo prezidentas Marius Miglinas.
Arterinė hipertenzija – liga, pasireiškianti padidėjusiu kraujo spaudimu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2024 m. hipertenzija visame pasaulyje sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų asmenų. Ši liga dažnai vadinama „tyliąja žudike“ ir, pasak prof. M. Miglino, šis niūrus pavadinimas jai suteiktas visiškai pelnytai.
„Arterinė hipertenzija yra klastinga būklė, kuri dažniausiai veikia nepastebimai. Žmogus gali jaustis puikiai: nieko neskauda, nėra akivaizdžių simptomų, jokių signalų. Tačiau ši tyla apgaulinga. Diena po dienos aukštas kraujospūdis tyliai pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį (endotelį), skatina aterosklerozės vystymąsi, didina trombozės riziką ir verčia širdį bei inkstus dirbti su nuolatine perkrova“, – pasakoja jis.
Rizikos veiksniai, kaip aiškina specialistas, tradiciškai skirstomi į dvi grupes – nepakeičiamus ir tuos, kuriuos galime (ir turime) kontroliuoti.
„Nepakeičiami veiksniai yra genetinis polinkis (hipertenzija šeimoje), amžius ir lytis: vyrai dažniau serga jauno ir vidutinio amžiaus, o moterys, priešingai, iki menopauzės turi tam tikrą hormoninę apsaugą, tačiau vėliau rizika pasiveja vyrus. Keičiami veiksniai: druskos vartojimas, antsvoris ir nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis stresas, miego trūkumas ir obstrukcinė miego apnėja bei rūkymas ir didesnis alkoholio kiekis“, – sako jis.
Kodėl hipertenzija „jaunėja“?
Profesorius pastebi liūdną tendenciją – pastaraisiais metais aukštas kraujospūdis vis dažniau nustatomas 20–35 metų žmonėms. Tam, pasak jo, įtakos turi šiuolaikinis gyvenimo būdas: ilgos valandos prie ekranų, mažas fizinis aktyvumas, dažnai vartojamas greitasis ir stipriai perdirbtas maistas, gausiai prisotintas druskos, cukraus ir kenksmingų riebalų.
„Prie to prisideda ir nuolatinis skaitmeninis stresas, foninis nerimas, miego sutrikimai. Daug jaunų žmonių vartoja energinius gėrimus ir kitus stimuliatorius, kurie laikinai pakelia spaudimą, o ilgainiui išderina natūralius kraujospūdžio reguliavimo mechanizmus“, – pabrėžia jis.
Specialistas įspėja, kad ankstyva hipertenzija ypač pavojinga, nes sunkios komplikacijos – insultas, infarktas ar inkstų pažeidimas – gali ištikti dar darbingo amžiaus žmogų.
Gyvenimo būdo pokyčiai: nuo ko pradėti?
Svarbiausia, anot prof. M. Miglino, nepradėti nuo visko iš karto ir nepasiduoti panikai: „Rinkitės pokyčius, kuriuos galėsite išlaikyti ilgus metus. Pastovumas kur kas svarbiau už trumpalaikį tobulumą.“
Druska – vienas paprasčiausių pirmųjų žingsnių. Specialistas rekomenduoja nuimti druskinę nuo stalo, dažniau gaminti namuose ir atidžiai skaityti maisto produktų etiketes. Ne mažiau svarbi ir mityba – patariama rinktis DASH (angl. Dietary Approaches to Stop Hypertension) arba Viduržemio jūros regiono tipo mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių, žuvies, riešutų, ankštinių daržovių, visagrūdžių produktų ir sveikųjų riebalų.
„Teigiamą poveikį kraujospūdžiui turi ir reguliarus judėjimas – 30–40 minučių spartaus ėjimo beveik kasdien duoda tikrai geresnius rezultatus nei įvairūs papildai. Taip pat svarbu valdyti svorį – net 5–10 proc. kūno masės sumažinimas reikšmingai pagerina kraujospūdžio rodmenis“, – pasakoja jis.
Galiausiai, anot profesoriaus, ne mažiau svarbu kokybiškas miegas ir pakankama miego trukmė bei streso valdymas. Jei kraujospūdis viršija normos ribas ir esant ramybės būsenos yra aukštesnis nei 140/90 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kada prireikia vaistų?
Jei po 3–6 mėnesių sąžiningų gyvenimo būdo pokyčių spaudimas išlieka aukštas arba rizika iš pradžių yra labai didelė, vaistai, specialisto teigimu, tampa būtini.
„Dažnai kartu su hipertenzija aptinkamas ir padidėjęs cholesterolis. Šiuolaikinis gydymas remiasi fiksuotais deriniais – politabletėmis (SPC), kai vienoje tabletėje būna dvi ar trys veikliosios medžiagos, skirtos ir kraujospūdžiui, ir cholesterolio kiekiui kraujyje mažinti. Tai patogiau, efektyviau ir smarkiai padidina tikimybę, kad žmogus gydymą tęs“, – sako jis.
Hipertenzija – lėtinė būklė. Profesorius pabrėžia, kad ją galima puikiai suvaldyti, bet ne išgydyti kartą ir visiems laikams. „Savavališkai nutraukus vaistus dažnai įvyksta „atšokimo efektas“ – spaudimas vėl pakyla, o tai padidina insulto riziką. Todėl gydymas turi būti ilgalaikis“, – pabrėžia jis.
Kaip taisyklingai matuoti kraujospūdį namuose?
Prof. M. Miglinas atkreipia dėmesį, kad daugelis kraujospūdį matuoja neteisingai, todėl rezultatai būna nepatikimi. Anot jo, svarbu laikytis kelių esminių taisyklių.
„Prieš matavimą 5 minutes ramiai pasėdėkite. Sėdėkite tiesiai, rankos atrama – širdies lygyje, kojos nesukryžiuotos, pėdos – ant grindų. Matavimo metu nekalbėkite ir nejudėkite. Kraujospūdį matuokite du kartus, darydami 1–2 minučių pertrauką, ir užrašykite vidurkį. Venkite matuoti išgėrę kavos, parūkę ar pilna šlapimo pūsle. Siektinos vertės: gydytojo kabinete <140/90 mmHg, namuose – <130/80 mmHg“, – aiškina jis.
Esminiai specialisto patarimai ligai sėkmingai suvaldyti
- Tapkite aktyviu savo sveikatos partneriu. Reguliariai stebėkite ne tik kraujospūdį, bet ir inkstų funkciją (aGFG) bei albumino kiekį šlapime (albumino ir kreatinino santykį) – šie rodikliai parodo žalą anksčiau, nei atsiranda simptomai.
- Vaistus vartokite sistemingai, geriausia kasdien tuo pačiu metu.
- Būkite kantrūs. Stabilus rezultatas ateina po kelių mėnesių rutinos.
- Pasitikėkite mokslu. Šiuolaikiniai preparatai (SGLT2 inhibitoriai, politabletės) ne tik sumažina spaudimą, bet ir suteikia papildomą organų apsaugą – saugo širdį, inkstus ir kraujagysles nuo ankstyvo senėjimo.
„Hipertenzija – ne nuosprendis, o aiškus kvietimas keistis. Kuo anksčiau ir sąmoningiau į tai atsakysite, tuo daugiau sveikų, energingų ir kokybiškų gyvenimo metų turėsite“, – sako prof. M. Miglinas.