Emocinės sveikatos tyrimuose apie skirtingą terapijų poveikį vyrams ir moterims, vis dažniau aptinkama reikšmingų skirtumų. Kaip rodo ne vienas tyrimas, įprastos terapijos „akis į akį“, greičiausiai, yra veiksmingesnės moterims, o vyrams svarbu ieškoti daugiau „petys į petį“ emocinio stiprinimo ir pagalbos formų.
Neseniai vyrų judėjimo „Gentys“ iniciatyva, gavus oficialų leidimą, buvo išverstos ir išplatintos „The British Psychological Society“ paruoštos gairės psichologiniam darbui su vyrais. „Būdami didžiausia išskirtinai vyrų emocine sveikata besirūpinanti organizacija Lietuvoje, jaučiame norą ir pareigą proaktyviai kurti ir dalintis naujausiomis mokslo žiniomis apie vyrų emocinę ir psichinę sveikatą. Nors gairės skirtos psichikos sveikatos profesionalams, supaprastintos tikrai vertingos ir visuomenei“, – teigia psichologas, „Gentys“ bendraįkūrėjas Antanas Grižas.
Nors statistiškai emocine sveikata dažniau aktyviai rūpinasi moterys, tyrimai rodo, kad tinkamose aplinkybėse, vyrai linkę dalintis ir spręsti kylančius iššūkius. „Tai, kad vyrai rečiau kreipiasi terapinės pagalbos, įprastai priskiriama pačių vyrų bruožams – užsispyrimui ar stoiškumui. Mūsų patirtis buriant „Genčių“ bendruomenę rodo, kad sukūrus tinkamą aplinką, padėjus rasti įrankius darbui su savimi ir kitais, vyrai sukuria tvirtas, prasmingas ir ilgalaikes draugystes. Jos paremtos ne vien smagiu laiko leidimu su bendraminčiais, bet ir realia, itin efektyvia parama vieni kitiems. Atsižvelgdami į vyrų poreikius, programą pritaikėme būtent jiems. Tyrimai rodo, kad būtent toks kelias yra veiksmingesnis, nei tiesiog taikyti vienodus emocinės sveikatos stiprinimo būdus, neatsižvelgiant į bendravimo ar veikimo stilių, būdingą konkrečiai lyčiai“, – sako A. Grižas.
„Labai svarbu pabrėžti, kad kalbame apie vidutinį vyrą ir vidutinę moterį. Kiekvienas mūsų – skirtingi ir individualūs, mus apibrėžia ne tik lytis, bet ir patirtys, aplinka, socialiniai vaidmenys, net profesinis ar draugų ratas. Vis dėlto, biologiniai ir socialiniai lyčių skirtumai, vaidina svarbų vaidmenį psichikos sveikatos ir daugybėje kitų gyvenimo sričių. Psichologinės intervencijos, nors būtinai atsižvelgia į individualias asmens patirtis, negali pamiršti ir lyčių skirtumų“, – sako jis.
Psichikos sveikatos specialistams skirtų gairių apibendrinimas gali padėti tiek atsakymų ieškantiems vyrams, tiek moterims, norinčioms geriau pažinti asmeniniame ar profesiniame gyvenime jas supančius vyrus. Pilną gairių vertimą galima rasti paspaudus ČIA.
1. Psichikos sveikatos problemos, priklausomai nuo lyties, reiškiasi skirtingai. Pavyzdžiui, depresyvią nuotaiką vyrai dažniau išreiškia ne kalbėdami, o netiesiogiai „išveikdami“: agresija, rizikingu elgesiu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar kvaišalais.
2. Vyrų savižudybės rizika – reikšmingai didesnė. Vertinant vyro savižudybės riziką, derėtų stebėti ne tik kalbinę ir žodinę vyro raišką. Gėda dėl iširusių santykių, prarastos prieigos prie vaikų, finansinės krizės, nesėkmių ar prarasto kontrolės bei gebėjimo aprūpinti artimuosius jausmo gali skatinti mintis apie savižudybę.
3. Tradiciniai psichologinės pagalbos būdai, tinkamesni moterų komunikacijos stiliams. Vidutiniškai moterys labiau linkusios kalbėti apie savo jausmus, o vyrams priimtinesnis aktyvus problemos sprendimo būdas. Tyrimai rodo, kad vyrams gali būti vertingesnės vyriškos savitarpio pagalbos grupės, kur jie užmegztų gilų ryšį drauge sportuodami ar bendradarbiaudami. Šį poreikį Lietuvoje atliepia jau daugiau nei 1500 vyrų vienijanti bendruomenė „Gentys“.
4. Kai problemiško vyrų elgesio priežastimi laikomas vyriškumas ar patriarchatas, tai užkerta kelią atviram ir efektyviam sprendimui. Kaltinant išskirtinai vyriškumą ar moteriškumą, žmonės linkę užsidaryti ar gintis, nes yra atakuojamas jų pamatas, prigimtinės savybės. Teismo psichologai pastebi, kad, pavyzdžiui, vyrų smurtas, dažnai yra susijęs su trauminėmis patirtimis, todėl sprendžiant žalingus veiksmus, būtina atsižvelgti į asmenines žmogaus patirtis, nepriskiriant tų veiksmų ar savybių tik jo lyčiai.
5. „Toksiškas vyriškumas“ – sąvoka, apsunkinanti pokyčius. Net jei tokiomis sąvokomis norima apibūdinti konkretų elgesį, jomis beveik neišvengiamai teigiama, kad visi vyrai vienaip ar kitaip turi disfunkciją. Žalingą elgesį priskirdami konkrečiai lyčiai ar prigimčiai, sakome, kad to pakeisti neįmanoma, sukeliame pasipriešinimą atakuodami prigimtinius dalykus. Daug geresnio rezultato pasieksime jei su žmonėmis kalbėsime ne apie „probleminį lytiškumą“, o apie jų elgesį: kaip netinkamą pakeisti teigiamu.
6. Vyriškumas susijęs su pozityvia vyrų psichikos sveikata ir gerove. Nors dabar visuomenėje apie vyriškumą kalbama labiau neigiamai, yra tyrimų rodančių, kad teigiamos jo išraiškos padeda apsaugoti nuo savižudiškų minčių, įveikti depresiją, kurti teigiamą požiūrį ir savivertę.
