21.9 C
Kaunas
Sekmadienis, 14 liepos, 2024
spot_img

Gydytoja – apie tai, ką reikia žinoti renkantis veganišką ir beglitimę mitybą

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių renkasi veganišką mitybą, taip pat ir mitybą be gliuteno. Prekybininkai sako, kad pirkėjai ypač džiaugiasi pastaruoju metu atsiradusiu gan plačiu produktų be gliuteno asortimentu. Tuo tarpu gydytoja akcentuoja, ką reikia žinoti renkantis vienokią ar kitokią mitybą.

Gali gyventi pilnavertį gyvenimą

Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje duonos produktus parduodantys prekybininkai sako, kad anksčiau gliuteno netoleruojantiesiems buvo labai sunku rasti tinkamos produkcijos.

„Vargo žmonės labai, klausinėdavo, ieškodavo. Paskutiniu metu labai daug tokių. Bet jau prieš keletą metų atsirado produktų linijos be gliuteno, labai įvairių dalykų galima įsigyti. Ne tik duonos, bet ir sausainių, pyragų, keksiukų, granolos, net picos padų. Produktai tikrai labai populiarūs, žmonės patenkinti, nes gali gyventi beveik pilnavertį gyvenimą“, – pasakojo duonos gaminiais prekiaujanti Birutė.

Ko turguje ieško veganai?

Tuo tarpu turgaus prekiautojai daržovėmis pastebi, kad jų skyrių jau seniai pamėgo vegetarišką ar veganišką mitybą pasirinkę pirkėjai. Veganišką mitybą propaguojantys vartotojai dažniausiai ieško produktų iš kurių galėtų gauti baltymų, geležies, cinko, kalcio, vitaminų B12 ir D. Tam labai tinka ankštinės daržovės: lęšiai, riešutai, sėklos, grūdinės kultūros. Brokoliai ir kopūstai tarnauja kaip kalcio šaltinis.

„Vegetarai ir veganai dar labai mėgsta baklažanus, iš kurių dažnai daro visokius troškinius. Ir ypač vertina cukinijas, kurios yra labai universalios daržovės. Iš jų ir blynus, ir kotletus, ir saldainius galima daryti. Dar jiems patinka turgus, nes tokiems žmonėms dažnai rūpi ir aplinkosauga, ir smulkusis verslas, kurį remia čia pirkdami. Pas mus patogiau pirkti be pakuočių, maišelių. Pirkėjams patinka, kad gali pasikalbėti, pabendrauti“, – prekybininkai vardijo, kas traukia pirkėjus į turgų.

Veganams lengviau numesti svorio

Medicinos centro „Northway” Klaipėdoje šeimos gydytoja Vida Uzelienė sako, kad jei veganiška dieta yra gerai subalansuota, sveikatos požiūriu ji turi labai daug privalumų, kuri kartu yra ir kitoks gyvenimo būdas.

„Pirmiausia, mityba orientuota į šviežių vaisių ir daržovių, sėklų, riešutų,  pilno grūdo, ankštinių vartojimą, šie produktai yra vitaminų ir kitų maistingųjų medžiagų šaltinis.

Kartu su gyvenimo būdo pasikeitimu veganiška (ir vegetariška) mityba ženkliai pakeičia gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai rodo, kad cukrinio diabeto išsivystymo dažnis šiose mitybos grupėse sumažėja perpus, lyginant su įprastine mityba. Veganams lengviau numesti svorio ir natūraliai sureguliuoti kraujospūdį, cholesterolio kiekį. Visa tai sumažina tikimybę išsivystyti širdies–kraujagyslių, onkologinėms ligoms, padeda atsikratyti lėtinių uždegiminių ligų, suteikia aktyvumo, energijos ir ženkliai pagerina gyvenimo kokybę“, – sako V. Uzelienė.

Daugelio pasaulio šalių mitybos rekomendacijos teigia, kad tinkamai subalansuota veganiška mityba yra pilnavertė ir tinkama visiems gyvenimo tarpsniams: pradedant nėštumu baigiant bet kuriame suaugusiame amžiuje.

Tačiau, pasak gydytojos, kartais maisto medžiagų trūkumas, žinių stoka apie pilnavertę mitybą ir dėl to sutrikusi sveikata nesuteikia laukto rezultato ir tokia mityba nusiviliama.

„Kai kurių šalių mitybos ekspertai ir ypač pediatrų draugijos atkreipia dėmesį, kad veganiška mityba, kaip alternatyva, gali būti naudojama, tačiau tik stebint baltymų, vitaminų ir mikroelementų kiekį. Ypač atkreipiamas dėmesys į tai, kad kritiškiausiais gyvenimo periodais – nėštumo metu, vaikystėje, paauglystėje labai svarbu pilnavertis ir pakankamai turintis baltymų, riebiųjų rūgščių kiekis, vitaminų D ir B12, geležies ir cinko maistas“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Prarastas maisto medžiagas būtina kompensuoti

„Javuose esantis gliutenas arba glitimas, sukelia žarnyne pakitimus, kurie pasireiškia įvairiais simptomais. Gliuteno netoleravimas arba jautrumas gliutenui yra būklė, kuri nesukelia imuninio organizmo atsako, bet sukelia vietinę reakciją žarnyne (pūtimą, gurguliavimą), o pašalinus maisto produktus su glitimu simptomai ir baigiasi. Sudėtingesnė būklė yra celiakija. Kaip rodo moksliniai tyrimai, polinkis sirgti celiakija, kai uždegimą žarnyne sukelia glitimas, būdingesnis žmonėms, kurie turi tam tikro geno mutaciją.  Todėl esant sąlygoms šiam genui pasireikšti, kai organizmas gauna pakankamai gliuteno baltymų, ši autoimuninė liga ir pražysta“, – pasakojo V. Uzelienė.

Begliutenis maistas yra perdirbtas ir paprastai tokiuose produktuose yra daugiau pridėtinių angliavandenių, kurie nepageidaujami turintiems svorio problemų.  Atsisakius kviečių, rugių, miežių ir kitų gliuteno turinčių grūdinių kultūrų, esant jautrumui ar net celiakijai,  pagerėja savijauta, daugeliu atvejų ženkliai pagerėja virškinimo simptomai. Tačiau tuo pačiu organizmas nebegauna sudėtinių angliavandenių, kurie yra būtini skaidulų, baltymų šaltiniai, gauna mažiau B grupės vitaminų, folinės rūgšties, kalcio. Todėl juos tikslinga ir būtina keisti kitomis kultūromis – grikiais,  šalavijų sėklomis, ryžiais, sorų ar avižų kuopomis.

„Verta priminti, kad su grūdais gaunamos pačios vertingiausios maisto medžiagos, kurios turi būti kompensuojamos kitu lygiaverčiu maistu. Ypač tai svarbu vaiko augimo periodu“, – akcentavo gydytoja.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos