15.7 C
Kaunas
Penktadienis, 24 gegužės, 2024
spot_img

Vasarą skirkite dėmesio širdžiai

Vasara – gana palankus metas turintiems kraujospūdžio problemų. Statistiškai įrodyta, kad šiuo metų laiku kraujo spaudimas būna žemesnis nei žiemą. Vis dėlto specialistai įspėja, kad net ir vasarą reikia nepamiršti visapusiškai pasirūpinti savo sveikata ir išlikti budriems.

VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinio kardiologo Karolio Bumblausko teigimu, priežasčių, kodėl vasarą kraujo spaudimas yra mažesnis nei žiemą, – daugybė. Pavyzdžiui, šiltuoju sezonu žmonės yra fiziškai aktyvesni, valgo sveikesnį maistą.

Mažesnį kraujospūdį itin lemia organizmo reakcija į aukštesnę lauko temperatūrą. Kaip paaiškino medikas, esant aukštesnei temperatūrai, mūsų kūnai nori atsivėsinti, „išspinduliuoti“ šilumą. Kūnas praplečia mikrokraujagyslių tinklą, kuris yra paviršinis, todėl vasarą mūsų oda, veidai tampa raudonesni. Kai odos paviršiuje esančios mikrokraujagyslės yra maksimaliai prasiplėtusios, kraujagyslių pasipriešinimas (taip pat sisteminis kraujospūdis) mažėja.

Žiemą organizmas šilumą nori sulaikyti, todėl paviršinės kraujagyslės susitraukia. Dėl šios priežasties šaltuoju metų laiku oda būna baltesnė, įgyja marmurinį atspalvį. Paviršinėms kraujagyslėms susitraukiant, didėja kraujo tėkmės pasipriešinimas jose ir dėl to pakyla kraujospūdis.

„Suaugusio žmogaus kraujospūdis turėtų būti mažesnis nei 140 mmHg, bet didesnis nei 90 mmHg. Siektinas pulsas – apie 65 dūžius per minutę, – paaiškino gydytojas. – Palyginti su žiemos laikotarpiu, vasarą to paties asmens kraujo spaudimas yra vidutiniškai dešimčia procentų mažesnis. Pacientai, kurie yra hipertonikai, reguliariai geria kraujospūdį mažinančius vaistus, kai kuriais atvejais vasarą vartoja mažesnes vaistų dozes arba šiltuoju laikotarpiu sugeba net visai atsisakyti vaistų. Visgi nereikėtų pervertinti savo galimybių, nes vasarą padidėja kai kurių kardiologinių ligų rizika.“

Trombozė, infarktas, insultas, širdies ritmo sutrikimai

Širdies ir kraujagyslių ligoms atsirasti arba paūmėti vasarą įtakos turi gausesnis prakaitavimas, mineralų, skysčių netekimas. Geriant per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl lengviau susidaro krešuliai.

„Vasarą didėja kardiovaskulinių – širdies ir kraujagyslių – ligų, tokių kaip trombozės (kraujagyslių užsikimšimo), infarkto, insulto rizika. Taip pat padaugėja širdies ritmo sutrikimų, prieširdžių virpėjimo atvejų“, – teigė K. Bumblauskas.

Kalbėdamas apie kardiovaskulinių ligų profilaktiką, ekspertas išskyrė, kad didesnei rizikos grupei priskiriami vyresni nei 65-erių, antsvorio turintys, diabetu sergantys, rūkantys, kitomis širdies ligomis sergantys asmenys – jie turėtų daugiau dėmesio skirti skysčių pusiausvyrai organizme palaikyti, gydytojui numačius profilaktiškai vartoti kraują skystinančius vaistus, prižiūrėti savo kraujospūdį, vengti intensyvių saulės vonių.

Tiems, kurie į padidėjusios rizikos grupę nepatenka, gydytojas rekomenduoja laikytis elementarios ligų profilaktikos – propaguoti sveiką gyvenseną, vengti žalingų įpročių, streso, išlaikyti normalų poilsio ir darbo režimą. Tiesa, tokia profilaktika rekomenduojama absoliučiai visiems asmenims.

„Norėčiau pasidžiaugti, kad lietuvių mentalitetas keičiasi į gera. Pastebiu vis daugiau jaunesnio amžiaus pacientų, kurie stengiasi atlikti profilaktinius tyrimus, dalyvauja programose“, – sakė medikas.

Padidėjęs cholesterolis dar vienas ligų pranašas

Cholesteroliu vadinama į riebalus panaši kraujyje cirkuliuojanti medžiaga. Cholesterolis skirstomas į dvi grupes: gerąjį ir blogąjį. Gerasis cholesterolis iš periferinių audinių surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša jį į žarnyną pašalinti. Blogasis cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, dėl jo pertekliaus ima vystytis tokios ligos kaip aterosklerozė (sisteminė kraujagyslių sienelės liga, kuri dažniausiai pažeidžia širdies, smegenų, kojų (rečiau rankų) bei pilvo kraujagysles, ir koronarinė širdies liga, kuri išsivysto dėl širdies kraujagyslių užsikimšimo.

Padidėjęs blogasis cholesterolis gali būti paveldėtas genetiškai, išsivystyti dėl netinkamo gyvenimo būdo, prasidėti dėl kitų ligų ar organų funkcijos sutrikimų, šalutinės reakcijos į vartojamus vaistus.

Anot K. Bumblausko, vasaros laikotarpiu blogasis cholesterolis dažniau padidėja jaunesniems asmenims.

„Vyresnio amžiaus žmonių mityba vasarą įprastai pagerėja: jie vartoja daugiau vaisių, daržovių, valgo mažiau termiškai apdoroto maisto. Jaunesnių nei 65 metų asmenų mitybos įpročiai šiltuoju metų laiku yra prastesni: jie vartoja daugiau mėsos produktų, nesveiko, kepto maisto. Apskritai cholesterolio koncentracija kraujyje kinta gan lėtai. Dėl to cholesterolio tyrimus atliekame kas 3–6 mėnesius“, – teigė jis.

Anot mediko, pacientams, kurių blogojo cholesterolio normos dar yra koreguotinos, gali užtekti sveikų gyvensenos pokyčių. Jeigu gyvensenos ir mitybos pokyčiai nepadeda, tuomet reikėtų pradėti reguliariai vartoti vaistus.

Blogojo cholesterolio kiekį kraujo plazmoje sumažinti padeda statinai. Pastarieji vaistai taip pat sumažina trombų susidarymo riziką, cholesterolio koncentraciją kepenyse, truputį padidina gerojo cholesterolio kiekį. Tyrimai rodo, kad ilgą laiką (daugiau nei penkerius metus) reguliariai vartojant statinus sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar laikomos pagrindine mirties priežastimi Europoje. Saugokite save ir kitus bet kuriuo metų laiku: nepriklausomai nuo to, ar sergate kardiologinėmis ligomis, vasarą kasdien gerkite pakankamai skysčių, daugiau laiko leiskite pavėsyje, nepiktnaudžiaukite alkoholiu, nevartokite tabako gaminių. Žiemą stenkitės daugiau judėti ir valgyti sveikiau“, – patarė gydytojas.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos