16.1 C
Kaunas
Ketvirtadienis, 28 rugsėjo, 2023
spot_img

Psichologas: kaip gyvenamoji aplinka veikia mūsų savijautą?

Namai turi ypatingą reikšmę žmonių būsenai, o netinkama gyvenamoji aplinka didina įvairių fizinių ir emocinių sutrikimų riziką. Ekspertai pasakoja, kaip namai gali paveikti mūsų savijautą bei į ką renkantis būstą verta atkreipti dėmesį, kad būtume kuo sveikesni.

„Jei mus supa niūrus betonas, nuolat girdime triukšmą ir patiriame natūralios šviesos stygių bei savo aplinkoje neturime augalų – didėja įvairių sutrikimų rizika. Tarp jų – kraujotakos ir širdies ligos, depresija“, – pasakoja prof. dr. Mykolas Simas Poškus, Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto lektorius psichologas.

Įdomu ir tai, kad skirtingiems žmonėms, jų namų aplinka yra skirtingos plotmės, pažymi profesorius. Ką laikome savo namais – butą, rajoną, ar visą miestą – priklauso nuo mūsų kasdienių įpročių ir veiklos geografijos. Šiuo aspektu kiekvienas iš mūsų turime skirtingą mastelį.

„Žmonės, ilgą laiką gyvendami konkrečioje vietoje, natūraliai pradeda tapatintis su gyvenama vieta. Kuo platesnėje erdvėje dalyvaujame veikdami savo kasdienes veiklas, tuo labiau plečiasi erdvė, su kuria turime ryšį. Dėl to mūsų emocinei ir fizinei gerovei įtakos gali turėti ne tik vidinė namų aplinka, bet ir išorinė erdvė, jos kokybė, joje esantys elementai, triukšmo lygis ir t.t.“, – teigia prof. dr. M. S. Poškus.

Žaluma padeda ir lauke, ir namie

Dar 1984 m. Nyderlanduose atliktas tyrimas rodo, kad sveikiau jaučiasi ir rečiau serga tie žmonės, kurie gyvena žalioje aplinkoje. Pajusti teigiamam pokyčiui reikia visai nedaug – tas pats tyrimas atskleidė, kad vien žiūrėjimas į žalią augalą gali greičiau padėti atsigauti po ligos nei spoksojimas į pliką sieną.

„Turbūt ir be mokslinių įrodymų daugelis mūsų neabejoja, kad gamtoje, natūralioje aplinkoje, pasijuntame geriau, atsigauname, pailsime. Tačiau svarbu nepamiršti gamtos elementų įtraukti ir į savo uždarą namų aplinką, apsupti jais artimiausias erdves“, – sako prof. dr. M. S. Poškus.

Renkantis būstą yra svarbu įsivertinti, kokios žaliosios erdvės yra šalia pastato bei kiek į namus patenka natūralios šviesos, pažymi Edita Gudauskienė, NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė.

„Mūsų naujakurio testo, kurį atliko 900 žmonių, rezultatai rodo, kad renkantis būstą vieni labiausiai pageidaujamų būsimų namų aspektų yra  žaliosios erdvės (45 proc.) ir šviesa (24 proc.). Iš savo patirties taip pat matome, kad klientus labiausiai traukia projektai, šalia kurių jau yra miškas, ar yra suplanuotas būsto projekto apželdinimas, parko įrengimas, kaip pavyzdžiui, mūsų Pilaitėje esančiame projekte „Vyšnios“. Kitas klientus instinktyviai traukiantis kriterijus – vitrininiai žemę siekiantys langai, kurie garantuoja daug šviesos“, – teigia ekspertė.

Ji priduria, kad šviesiame būste ne tik lengviau susikurti privačią žalią oazę, bet šviesa pati savaime prisideda prie geresnės mūsų psichologinės savijautos. Natūrali šviesa vaidina svarbų vaidmenį mūsų nervų ir endokrininėje sistemoje, reguliuoja tam tikrų hormonų, kaip melatonino, kuris svarbus mūsų miego ritmui, gamybą.

Tyla – subjektyvus vertinimas

Triukšminga namų aplinka siejama ne tik su prastesne psichologine sveikata, bet ir su fiziniais sveikatos sutrikimais, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, rodo 2012 m. Vokietijoje atlikta tyrimų apžvalga. Ypač šią riziką didina eismo ir kaimynų sukeliamas triukšmas.

„Naujai statomi būstai turi atitikti C garso klasę. Tai reiškia, kad namų vidinės pertvaros tarp kambarių ir šalia esančių kitų butų ar bendro naudojimo erdvių privalo izoliuoti iki 55 dB triukšmą. Tačiau tyrimai rodo, kad kiekvieno žmogaus garso tolerancija yra subjektyvi. Dėl to renkantis būstą yra svarbu įsivertinti, iš kokių medžiagų jis pastatytas, kokios kokybės langai jame įdėti, apsilankyti būsto vietoje per piką, kuomet tikėtinas didžiausias automobilių srautas, patikrinti, kaip triukšmas sklinda per sienas ir pan.“, – sako E. Gudauskienė.

Svarbu nepamiršti estetikos

Pasak prof. dr. M. S. Poškaus, tyrimai taip pat atskleidžia, kad geresnę emocinę būklę garantuoja ir namų estetika. Pavyzdžiui, jeigu aplinka yra perkrauta daiktais, mūsų organizme padaugėja streso hormono kortizolio, rodo 2009 m. JAV tyrėjų darbas. O 2011 m. atlikto tyrimo rezultatai liudija, kad netvarkinga aplinka neigiamai veikia ir mūsų darbinę atmintį.

„Tad renkantis būstą aktualu galvoti ne vien apie garso izoliaciją, žaliąsias erdves, šviesos kiekį, bet ir pačių pastatų ir aplinkos kokybę bei estetiką. Populiaru sakyti, kad grožis – skonio reikalas, tačiau moksliniai tyrimai šiuo klausimu rodo ką kita“, – pažymi psichologas.

Perkant namus verta atkreipti dėmesį į plėtotojo pasirinktus fasado sprendinius bei planuojamą aplinkos sutvarkymą, pataria E. Gudauskienė.

„Ne veltui šnekamojoje kalboje gyvenamoji aplinka – kiemas, jo įrengimas ir apželdinimas – vis dar vadinami gerbūviu. Pasirodo tai turi įtaką mūsų geram būviui perkeltine prasme, tai yra – mūsų gyvavimui, savijautai. Dėl to mes nuolat investuojame į būsto projektą supančias erdves – aktyvaus ir ramaus poilsio zonas, apsodinimą, aplink esančius takus. Taip pat ieškome estetiškų fasado sprendimų. Pavyzdžiui, palyginti didelio mastelio NT projektui parinkome išskirtinį dviejų atspalvių stiklo fasadą, kuris estetiškai sukuria lengvumo įspūdį. Visi šie elementai prisideda prie būsimųjų naujakurių emocinės ir fizinės gerovės“, – sako E. Gudauskienė.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos