16.2 C
Kaunas
Trečiadienis, 19 birželio, 2024
spot_img

Algis Kriščiūnas sukūrė paveikslą, kviečiantį rūpintis širdimi

Ką reiškia rūpintis savo širdimi? Ar tam, kad turėtume sveiką širdį, pakanka reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis? Menininkas Algis Kriščiūnas sako, kad nė neabejojo gera savo sveikatos būkle, kol susidūrė su netikėtomis širdies problemomis.

Pasak jo, net jeigu laikomės sveikos gyvensenos, tai dar nereiškia, kad iš tiesų esame sveiki. Jam pritaria ir Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus bei Lietuvos kardiologų draugijos Išeminės širdies ligos darbo grupės vadovė prof. Olivija Dobilienė. Ji teigia, kad sergamumas išemine širdies liga Lietuvoje yra 4 kartus didesnis nei kitose ES šalyse. Ką daryti, kad situacija pasikeistų? Kokie yra pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, kaip juos kontroliuoti ir kaip išvengti kardiovaskulinių ligų arba jas atitolinti?

Nutikimas, paskatinęs susirūpinti širdimi

Iki praėjusiais metais nutikusio įvykio A. Kriščiūnas nė neįtarė, kad gali turėti sveikatos bėdų. Menininkas tikina reguliariai sportuojantis, todėl nekilo minčių, kad gali sušlubuoti svarbiausias organas – širdis.

„Pernai bėgiodamas po kalnus pajutau stipriai padažnėjusį pulsą. Taip nutiko pirmą kartą gyvenime, todėl labai išsigandau, sustojau. Šie pojūčiai nepraėjo, tad teko vykti į artimiausią ligoninę, kurioje man buvo diagnozuota tachikardija. Ji, pasak gydytojo, greičiausiai pasireiškė dėl suvartoto per didelio kavos ir energinių gėrimų kiekio. Kol laukiau gydytojo vizito, jaučiau didelę baimę, nerimą dėl savo sveikatos, o sužinojęs diagnozę nustebau.

Kaip galiu turėti problemų su širdimi? Atrodė, esu visiškai sveikas, o širdis tiesiog turi funkcionuoti – juk savimi rūpinuosi, sportuoju, galima sakyti, tiesiog bėgu nuo infarkto. Nuo to laiko manęs neapleidžia jausmas, kad viskas yra labai trapu. Jaučiamės saugūs, laimingi, patenkinti, o iš tiesų esame labai priklausomi nuo to vienintelio organo, kurio, deja, dažnai nesaugome. Ši patirtis mane supurtė, supratau, kad turiu daugiau galvoti apie savo širdį. Ėmiau dažniau tikrintis sveikatą, cholesterolio kiekį kraujyje, sekti pulsą per treniruotes“, – pasakoja A. Kriščiūnas.

Jis įsitikinęs, kad, norint saugoti savo širdį, ji turi būti treniruojama kasdien, todėl svarbu reguliari fizinė veikla, taip pat tinkamas lėkštės turinys.

„Būtina sekti ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, reguliariai apsilankyti pas specialistą. Pats kasmet pereinu išsamų sveikatos patikrinimą ir raginu tai padaryti visus. Daugybė sveikatos problemų yra nematomos – gali neskaudėti, nekilti jokių įtarimų, o pasitikrinus paaiškėja visai kitokia realybė. Širdį turime tik vieną, saugokime ją“, – ragina A. Kriščiūnas.

Minėtas nutikimas paskatino menininką sukurti skaitmeninį tapybos darbą „Kodėl gyvenimas gali nutrūkti taip staiga?“ – dovaną visiems Lietuvos gyventojams ir širdies ligų gydytojams, pristatytą Kaune.

 „Paveiksle pavaizdavau vyrą ir moterį, skrendančius oro balionu virš gražaus miško. Vietoj oro baliono, kuris bet kurią akimirką gali subliūkšti, – juos skraidinanti širdis. Šiuo paveikslu noriu perduoti žinią, kad negalime būti šimtu procentų užtikrinti, kad mūsų širdis visuomet veiks puikiai. Net jeigu šiandien viskas gerai, rytoj gali būti kitaip, jei savimi nesirūpinsime. Šį skaitmeninį kūrinį dovanoju visuomenei, jį visi norintys gali atsisiųsti nemokamai“, – teigia A. Kriščiūnas.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 80 proc. visų miokardo infarkto ir insulto atvejų galima išvengti.

„Miokardo infarktą lemia tradiciniai rizikos veiksniai, tokie kaip dislipidemija (aukštas blogojo cholesterolio – mažo tankio lipoproteinų (MTL) lygis), rūkymas, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis). Šie veiksniai nulemia daugiau kaip 70 proc. visų miokardo infarkto atvejų. Svarbus ir genetinis polinkis, metaboliniai ir gyvensenos veiksniai – cukrinis diabetas, antsvoris, nejudra.

Kiekvienas savo rankose turime didelę galią – keisdami savo gyvenimo būdą, tai yra tinkamai maitindamiesi, reguliariai mankštindamiesi, reguliuodami savo kūno svorį, nerūkydami ir kontroliuodami kraujospūdį, cukraus ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio kiekį galime sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Tačiau vien sveikos gyvensenos reikšmės pervertinti negalima ypač esant daugybiniams rizikos veiksniams, nepalankiai šeimos genetinei anamnezei ar jau sergant. Kad atitolintume širdies ir kraujagyslių ligas didelės rizikos pacientams ir užtikrintume dislipidemijos, hipertenzijos ir kitų veiksnių efektyvią kontrolę, būtinas atitinkamas, tai yra ilgalaikis, kryptingas, medikamentinis gydymas“, – atkreipia dėmesį prof. O. Dobilienė.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos