11.1 C
Kaunas
Penktadienis, 24 rugsėjo, 2021
spot_img

Pandemijai tęsiantis žmonių psichologinės problemos gilėja

Dėl pandemijos metu išaugusio streso šiandien ketvirtadalis lietuvių jau skundžiasi pablogėjusia emocine ir fizine sveikata. Prasta žmogaus savijauta ne tik neigiamai veikia asmeninį gyvenimą, bet ir darbinę sritį – krenta motyvacija ir produktyvumas darbe, suprastėja santykiai su kolegomis. Kaip darbdavys gali padėti?

„Šiandien didžiąją dienos dalį praleidžiame bendraudami su kolegomis, todėl natūralu, kad santykis su šiais žmonėmis, kaip ir bendra darbinė atmosfera, turi didelę įtaką mūsų psichologinei sveikatai. Žinoma, prie jos taip pat prisideda ir namuose besimokantys vaikai, nes be darbinių užduočių, nemažai dėmesio reikia skirti ir jų užimtumui. Tai lyg darbas keliais etatais, kurį darbdavys gali palengvinti skirdamas laiko suprasti darbuotojų nerimą ir imdamasis būtinų priemonių jų vidinei ramybei išsaugoti“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.

Sukurkite erdvę kalbėtis

Pirmasis pokytis, kurį turėtume įnešti – sukurti aplinką, kuri darbuotojams padėtų suprasti, kad kalbėtis apie problemas ir išgyvenamus sunkumas nėra gėdos ar silpnumo požymis.

„Tai padaryti tikrai nėra lengva – kalbėjimas apie psichologines problemas Lietuvoje vis dar yra socialinė stigma. Tikiu, kad pirmiausia reikėtų duoti įrankius ieškoti pagalbos patiems darbuotojams – pavyzdžiui, suteikti galimybes turėti individualias konsultacijas su psichologu. Žmogus turi suprasti, kad vizitas yra visiškai konfidencialus ir užsirašyti jis gali jam patogiu metu. Pastebime, kad dažniausiai žmonėms reikia laiko kol jie „prisiruošia“ susitikimui, tačiau dažnai pokalbių naudą įvertina gana greitai“, – sako E. Staniulionė.

Anot ekspertės, ne mažiau svarbu suteikti įrankius ir komandų vadovams, kurie reikšmingai prisideda prie kasdienės darbuotojų psichologinės būsenos. „Dabartiniu laikotarpiu žmonės daug jautresni, todėl itin svarbu pasirinkti tinkamą formatą kaip nuolatos su jais komunikuoti. Svarbu įgalinti ir komandų vadovus, kuriems gali prireikti specialių mokymų, leidžiančių geriau suprasti savo komandos narių išgyvenimus ir reaguoti į iškilusius sunkumus šiuo užsitęsusiu iššūkių metu.“

Įvertinkite bendravimo toną

Atvirumas – esminis geros darbuotojų emocinės savijautos pagrindas. Darbui vykstant per nuotolį ir bendraujant virtualiai tikrai nesunku netinkamai suprasti kitą žmogų, galbūt pernelyg jautriai priimti tam tikrą iškomunikuotą informaciją.

„Dirbant virtualiai net tokie elementarūs rašybos simboliai kaip taškas sakinio gale ar šauktukas gali sukelti neigiamų emocijų. Pašnekovui gali susidaryti įspūdis, kad jūsų mintis baigtinė, nenorite diskutuoti ir galbūt net pykstate. Nematydami žmogaus kūno kalbos, gestų, dažnai paprasčiausiai pernelyg jautriai vertiname žinutę“, – sako E. Staniulionė.

Ekspertė rekomenduoja organizacijoje skatinti kolegas ypatingą dėmesį atkreipti į žinučių emocinį toną. Jei klausimas jautrus, geriau laišką keletą kartų peržiūrėti, garsiai perskaityti parašytą tekstą ir pasvarstyti – ar žodžiai parinkti taip, kad skaitančiajam būtų aiškūs. Tai padės išvengti nebūtinos įtampos tarp kolegų.

Ne mažiau svarbu, kad visus atsakymus apie organizacijoje vykstančią plėtrą, augimą, iššūkius komanda gautų iš pačio darbdavio – tai taip pat suteikia būtino šiuo laikotarpiu saugumo ir ramumo, užkerta kelią bendrovėje sklisti gandams ir nepagrįstoms baimėms.

Rodykite pavyzdį

Norėdamas padėti darbuotojams pasirūpinti savo emocine gerove, vadovas neturėtų pamiršti ir savo poreikių. Juk ne veltui skrydžių vadovai perspėja, kad nelaimės atveju pirmiausia gelbėjimosi liemenę užsidėtumėte sau, o tik tada – kitiems.

„Praėjus daugiau nei metams darbo iš namų, net ir mažesnių komandų vadovai gali jautis išsekę. Verslo rezultatų siekimo derinimas su geros atmosferos palaikymu komandoje ir kiekvienu nariu individualiai pareikalauja daug pastangų. Svarbu, kad šiuo laikotarpiu vadovai neužsidarytų, o patys rodytų pavyzdį, kaip galima pagerinti savo emocinę būseną. Tai gali būti tiek atviras pokalbis, tiek „virtualus“ vakarėlis ar pasivaikščiojimas su komanda. Tai padėtų sukurti dar atviresnę, saugesnę aplinką, kurioje niekam nereikės stengtis užmaskuoti savo patiriamų sunkumų“, – komentuoja E. Staniulionė.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos