Europos Parlamente šią savaitę priimtas svarbus Lietuvai dokumentas – pranešimas dėl Europos stiprinimo kovojant su vėžiu. Šį dokumentą parengė ir pateikė Europos parlamento Specialusis kovos su vėžiu komitetas.
Pranešimas atkreipia visos Europos dėmesį į vis didėjančius sergamumo vėžiu rodiklius – vėžys yra antras pagal dažnumą susirgimas Europoje po širdies ir kraujagyslių ligų. Europarlamentaras Juozas Olekas pranešime spaudai pažymi, kuo tai svarbu mūsų šaliai:
„Norėčiau pabrėžti keletą svarbių šiame dokumente numatytų aspektų, padėsiančių kovoti su vėžiu ir Lietuvoje.
Vėžys rodo socialinę neteisybę ir nelygybę sveikatos priežiūros srityje, nes išgyvenamumo sergant vėžiu lygio skirtumai ES valstybėse narėse viršija 25 proc. ES piliečiai patiria nelygybę, kalbant apie prevenciją, ir yra nevienodai apsaugoti nuo rizikos veiksnių, nevienodai informuoti apie sveiką gyvenseną ir nevienodai pasirengę kovoti su klaidinga informacija. ES piliečiai nėra lygūs, kalbant apie galimybę laiku gauti įperkamą ir kokybišką gydymą ir priežiūrą įvairiose valstybėse narėse ir įvairiuose šalies regionuose.
Visoje Europoje labai skiriasi galimybės gauti medicinos specialistų komandų paslaugas. Šią egzistuojančią nelygybę matome ir Lietuvoje – regionuose gyvenantys žmonės susiduria su kur kas didesnėmis kliūtimis, norėdami gauti efektyvų gydymą nuo vėžio, jau nekalbant apie vėžio profilaktiką ar reikiamus atlikti tyrimus. Taigi nelygybė yra ne tik tarp ES šalių, bet ir mūsų valstybės viduje. Europos Parlamente priimtas dokumentas turėtų tapti kelrodžiu ir mūsų sveikatos srities politikams, nustatantiems, kaip bus tiriami ir gydomi nuo vėžio mūsų šalies gyventojai.
Vienas svarbiausių kovos su vėžiu aspektų yra šios ligos profilaktika. Maždaug 40 proc. vėžio atvejų ES galima išvengti. Ligos prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą bei yra ekonomiškai efektyviausia ilgalaikė vėžio kontrolės strategija. ES valstybės narės turėtų imtis efektyvesnių prevencinių priemonių, profilaktiškai tiriant gyventojus nuo vėžio ir skiepijant nuo tų vėžį sukeliančių priežasčių, nuo kurių jau yra išrasti skiepai. Lietuvoje jau yra įgyvendinamos kelios vėžio profilaktikos programos, tačiau dabar valstybė privalo padaryti šias programas plačiai prieinamas ir apimančias visus šalies gyventojus ir rizikos grupes.
Vėžio galima išvengti koordinuotais veiksmais, nukreiptais į su elgsena susijusius, biologinius, aplinkos, darbo, socialinius ekonominius ir komercinius sveikatą lemiančius veiksnius. Daugiau dėmesio reikia skirti sveikos gyvensenos palaikymui, siekiant užkirsti kelią vėžiui ir sumažinti tam tikrų vėžinių susirgimų atsinaujinimą.
Dokumentą kūrusi darbo grupė apgailestauja dėl didelių sveikatos skirtumų ir nelygybės vėžio prevencija srityje ES ir primygtinai tvirtina, kad reikia identifikuoti pažeidžiamas, marginalizuotas ir socialiai atskirtas gyventojų grupes ir atokiose vietovėse (pvz., kaimo, izoliuotuose ar atokiuose regionuose, toli nuo medicinos centrų) gyvenančius žmones ir jiems skirti ypatingą dėmesį sudarant galimybes naudotis vėžio prevencijos ir diagnostikos paslaugomis.
Naujai priimtame dokumente pabrėžiama, kad vaistų nuo vėžio kainos didėja labiau už bendras vėžio gydymui skiriamas išlaidas, todėl visame pasaulyje daug pacientų negali pasinaudoti gydymu ir vyriausybės negali užtikrinti įperkamo gydymo visiems. Vėžiu sergantiems pacientams pritrūksta inovatyvių vaistų. Deja, Lietuvoje onkologiniams ligoniams gydyti skiariama beveik dvigubai mažiau lėšų nei ES šalių vidurkis. ES ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią visų vaistų ir medicinos reikmenų, ypač onkologinių, stygiui, įskaitant nebrangių būtinųjų vaistų nuo vėžio stygiui, ir jį valdyti. Be to, siūloma parengti bendrą vaistų nuo vėžio, kurių gali trūkti, krepšelį, siekiant užtikrinti, kad pacientai galėtų nepertraukiamai gauti tinkamą gydymą, pagrįstą skaidriai ir tinkamai apibrėžtais pacientų poreikiais.
ES pacientai vis dar susiduria su sunkumais siekdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas ir dalyvauti klinikiniuose tyrimuose kitose valstybėse narėse ir tik mažuma pacientų ir ne visi sveikatos priežiūros specialistai žino apie pacientų teisę gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas.
Naujai priimtame dokumente raginama valstybes nares diegti arba tobulinti e. sveikatos technologijas, telemedicinos ir nuotolinės sveikatos priežiūros paslaugas, siekiant užtikrinti stacionarinės ir ambulatorinės vėžio priežiūros, taip pat bendruomeninės priežiūros tęstinumą bei glaudžiau bendradarbiauti su onkologinėmis ligomis sergančių pacientų organizacijomis.
ES kviečia valstybes nares priimti specialius kokybės užtikrinimo kriterijus ir schemas, taip pat bendras klinikines rekomendacijas, kad akreditavimo standartai būtų taikomi valstybinėms ir privačioms ligoninėms, kuriose gydomi vėžiu sergantys pacientai, siekiant užtikrinti veiksmingą, saugų ir vienodą vėžio valdymą visoje ES.
Planuojama įsteigti ES tinklą, kuris apjungs pripažintus nacionalinius vėžio centrus kiekvienoje valstybėje narėje, siekiant taikyti užtikrintos kokybės diagnostiką ir gydymą. Kurdama šį tinklą ES turėtų atsižvelgti į būtinybę investuoti į moderniausią įrangą ir gerai parengtus gydytojus.
Pacientai ES šalyse vis dar susiduria su daugybe sunkumų siekdami gauti kokybiškas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, nes daugelyje valstybinių ligoninių onkologijos skyrių trūksta darbo jėgos ir pajėgumų, todėl raginama valstybinėse steigti aukštos kokybės radioterapijos skyrius ir modernius onkologijos centrus, remiantis Europos gairėmis ir naujausiais moksliniais įrodymais.
ES valstybės kviečiamos suteikti integruotą ir įvairias sritis apimančią palaikomąją slaugą vėžiu sergantiems pacientams, kad būtų palengvintas jų skausmą ir sumažintas diskomfortas, skatinant patogią priežiūrą ir užtikrinant slaugytojų arba prižiūrėtojų buvimą, išsaugant pacientų orumą ir atsižvelgiant į jų išankstinį priežiūros planavimą ir savarankiškumą.
Svarbu skirti dėmesį pacientų, persirgusių vėžiu, sugrįžimui į kasdienį įprastą gyvenimą.
Norint pagerinti sveikatos priežiūros specialistų, tyrėjų ir pacientų žinias apie vėžį, svarbu dalytis praktine patirtimi, duomenimis, mokymo programomis ir komunikacijos priemonėmis. Europos Parlamentas pabrėžia, kad sektorių ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir dalijimasis žiniomis yra itin svarbūs siekiant toliau gerinti onkologinės priežiūros kokybę ES.
Tad priimtas Europos Parlamente dokumentas yra skatinimas Lietuvai iš naujo peržiūrėti vėžio prevencijos programas, vėžio tyrimus, gydymą ir pacientų priežiūrą, kad mūsų šalies žmonės gautų tokio pat lygio priežiūros ir gydymo paslaugas, kaip ir pažengusių ES šalių gyventojai.“