Daugiau nei trečdalis Lietuvos studentų COVID-19 pandemijos metu patyrė nerimo ir depresijos simptomus, o beveik pusė jų teigia patyrę ryškius probleminio interneto naudojimo (PIN) simptomus. Šie Lietuvos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai šiandien publikuoti pasauliniame psichiatrijos mokslo žurnale „Frontiers in Psychiatry“.
Apie probleminį interneto naudojimą (PIN) girdėsime vis dažniau. Tai rimta psichinės sveikatos problema visame pasaulyje, kuri tapo ypač akivaizdi COVID-19 pandemijos metu.
PIN – tai ne slaptažodis
Probleminiu interneto naudojimu (PIN) vadinama veikla internete, kuri tampa įpročiu, t. y. savotiška priklausomybe, kurią nutraukti gali būti itin sudėtinga. Tai gali būti nevaldomas naršymas, vaizdo žaidimai, lošimas, pornografijos žiūrėjimas, nuolatinis socialinių tinklų tikrinimas ar kitos veiklos, kai joms teikiamas prioritetas, internete praleidžiama vis daugiau laiko, kenčia kasdienis gyvenimas, santykiai, akademinė ir darbinė veika.
Jei iškeičiate miegą į laiką internete, jei mėginate nuslėpti, kiek laiko jame praleidžiate, jei jaučiatės įsitempę, suirzę, negalėdami naudotis internetu, apleidžiate namų ruošos darbus, jei jūsų aplinkoje žmonės skundžiasi, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete ir jei blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto – vadinasi, jūs patiriate probleminio interneto naudojimo simptomus.
Nerimo ir depresijos simptomai reikšmingai veikia Lietuvos studentų gyvenimą
„Tyrėme PIN ir nerimo bei depresijos simptomų paplitimą pandemijos metu tarp Lietuvos universitetų studentų, – sako dr. Julius Burkauskas, „Skaitmeninės etikos centro“ ekspertas, LSMU Neuromokslų instituto klinikinis psichologas. – Iš 619 studentų, dalyvavusių Lietuvos mokslo tarybos finansuotame tyrime, 45 proc. pažymėjo pandemijos metu turėję ryškius PIN simptomus, 38 proc. patyrė nerimo, 44 proc. – depresijos simptomus.“
Kartais gali atrodyti, kad laikas internete padeda atsipalaiduoti ar užsimiršti, tačiau įsitraukimas į PIN veiklas siekiant mažinti stresą gali turėti ilgalaikių pasekmių – didėja rizika nerimo ir depresijos simptomams atsirasti.
Daugiau laiko internete – ryškesni nerimo ir depresijos simptomai
Šis tyrimas yra vienas iš, deja, nedaugelio tyrimų, analizuojančių PIN paplitimą tarp jaunų suaugusių Lietuvos gyventojų COVID-19 metu. 76 proc. tyrimo dalyvių teigia, jog laikas, kurį jie leido naudodamiesi internetu pandemijos metu – ilgėjo, palyginus su laiko trukme internete prieš pandemiją. Taip teigiantiems studentams pasireiškė stipresni nerimo ir depresijos simptomai.
„Respondentų taip pat klausėme, ar pandemija pakeitė jų naudojimosi internetu įpročius, suprasdami, kad pandemijos metu vieną veiklą internete galėjo keisti kitos. Tą patvirtinusiems studentams nerimo ir depresijos simptomai taip pat padidėjo“, – sako J. Burkauskas. Pagrindinis naudojimosi internetu tikslas pandemijos metu – socialiniai tinklai (63 proc.) ir akademinė veikla (24 proc.).
Kas bendro tarp PIN ir impulsyvumo?
Tyrėjai atrado, kad PIN yra susijęs su nerimo ir depresijos simptomais, ir šią tiesioginę sąsają taip pat veikia impulsyvumas.
„Asmeniui, pasižyminčiam impulsyvumu, nerimo, depresijos ir PIN simptomų ryšys taip pat bus ryškesnis. Tokio ryšio atskleidimas leis geriau prognozuoti su interneto naudojimu siejamus sutrikimus, – sako J. Burkauskas. – Deja, dėl riboto imties dydžio negalėjome atskirti impulsyvumo poveikio depresijai ir nerimui konkrečiuose pogrupiuose, pvz., studentų grupėje, kurios pagrindinis interneto naudojimo tikslas yra apsipirkimas, pornografijos žiūrėjimas ar azartiniai lošimai. Naujausi tarptautiniai tyrimai rodo, kad būtent šioms grupėms gali būti būdingi padidėjęs su impulsyvumu susijęs probleminis interneto naudojimas.“
J. Burkausko teigimu, šis Lietuvos studentų tyrimas yra svarbus žingsnis geriau suprantant PIN, nerimo, depresijos simptomų bei impulsyvumo ryšius.
