3.7 C
Kaunas
Antradienis, 23 balandžio, 2024
spot_img

Gydytojas kardiologas: Pasaulinę sveikatos dieną kviečiu pagalvoti, ką galime padaryti dėl savo sveikatos

Balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena. Šią dieną Vilniaus universiteto profesorius, Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologas Pranas Šerpytis ragina skirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikoms įvertinti ir apmąstyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti dėl savo sveikatos. Nors gali atrodyti, kad širdies ir kraujagyslių ligos dažniau aplanko vyresnio amžiaus žmones, pasak profesoriaus, šios ligos jaunėja, o didelę įtaką joms atsirasti daro ne tik paveldimumas, mityba, bet ir kasdien patiriamas stresas bei kiti neigiami gyvenimo būdo įpročiai.

Svarbu atkreipti dėmesį į rizikos veiksnius

Vilniaus universiteto profesoriaus P. Šerpyčio teigimu, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas būtina atkreipti dėmesį į šių ligų rizikos veiksnius.

„Daugybė rizikos veiksnių priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo: mitybos, fizinio aktyvumo, svorio, įpročių. Kardiovaskulinių ligų išsivystymą skatina ir aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, inkstų ligos ir metabolinis sindromas, kai yra nutukimas pilvo srityje. Žinoma, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą skatina ir genetiniai veiksniai – jeigu paciento seneliai ar tėvai mirė nuo širdies ligos, miokardo infarkto, žmogus dar būdamas jaunas turi didelę tikimybę susirgti šiomis ligomis. Kalbant apie ligų paveldimumą, jeigu mūsų organizmas turi polinkį sirgti tam tikromis ligomis, negalime to kardinaliai pakeisti, tačiau galime pasinaudoti įvairiais veiksmingais preparatais, pagerinti savo sveikatą ir išvengti baisesnių pasekmių“, – pabrėžia gydytojas.

Pasak jo, jeigu pacientas turi keletą rizikos veiksnių, tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tampa dar didesnė.

„Vis dar sutinku žmonių, manančių, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų gali apsaugoti įvairios dietos, mediciniškai nepatikrinti preparatai ir net užkalbėjimai. Kai kurie galvoja, kad padidėjusį cholesterolį galima efektyviai sumažinti vos per kelias savaites. Deja, taip tikrai nėra. Išvengti šių ligų ir jas gydyti padeda specialiai tam skirtos priemonės, rizikos veiksnių mažinimas ir visa tai trunka ilgą laiką, reikia nuolat dirbti, norint pagerinti sveikatą. Deja, nėra vieno preparato, galinčio sutvarkyti visas bėdas vienu metu. Gydytojų tikslas – padėti žmonėms, kad jie ilgiau išliktų sveiki. Juk sveikas žmogus naudingesnis ne tik savo šeimai, tėvynei ir visiems aplinkiniams, bet ir sau, nes yra geresnės nuotaikos“, – pasakoja prof. P. Šerpytis.

Būtina palaikyti normalų cholesterolio kiekį

Padidėjusį cholesterolį profesorius išskiria kaip vieną svarbiausių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis. 

„Sumažinti cholesterolio kiekį būtina tiems, kurie jau yra patyrę kardiovaskulinių įvykių, pavyzdžiui, širdies smūgį, miokardo infarktą arba serga išemine širdies liga. Šie žmonės mažo tankio cholesterolį, vadinamą bloguoju, turėtų sumažinti iki 1,4 milimolio litre kraujo. Cholesteroliui mažinti dažniausiai skiriami statinai – jie mažina ne tik cholesterolį, bet ir uždegiminius procesus kraujagyslių sienelėse, pagerina kraujagyslių funkciją. Turintys vidutinę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis turėtų stebėti, kad jų cholesterolis būtų ne didesnis nei 1,8 milimolio litre. O turintys mažą riziką sirgti šiomis ligomis turėtų palaikyti ne didesnę nei 3 milimolių litre kraujo cholesterolio koncentraciją. Šios taisyklės yra išleistos Europos kardiologų draugijos, kardiologai jomis vadovaujasi ir pagal jas teikia rekomendacijas pacientams“, – teigia gydytojas.

Jis pastebi, kad kai kuriems žmonėms padidėjusį cholesterolį pavyksta sumažinti tinkama mityba ir fiziniu aktyvumu. 

„Tokiais atvejais labai džiaugiamės. Kalbant apie mitybą, visuomet rekomenduojame Viduržemio jūros dietą, kurioje gausu vaisių, daržovių, žuvų patiekalų, alyvuogių aliejaus ir riešutų. Taip pat norint sumažinti cholesterolį reikėtų vengti raudonos mėsos, cukraus, per didelio kiekio riebalų, taip pat baltų produktų, tokių kaip druska, cukrus, krakmolas, miltai. Iš tiesų galime pasirinkti ir kitokią mums priimtiną mitybą, pavyzdžiui, vegetarišką. Svarbu, kad gautume visų organizmui būtinų medžiagų ir vengtume nesveiko maisto. Jeigu norime būti sveiki, turime gyventi pagal tam tikras taisykles. Suprantu, kad ne visada sveikesnis maistas yra skanus, todėl tikrai galima sau kartais leisti paskanauti kitokio. Tai paties žmogaus pasirinkimas“, – apie mitybą pasakoja prof. P. Šerpytis.

Skausmą krūtinėje gali sukelti įvairios priežastys

Širdies ir kraujagyslių klinikos kardiologo teigimu, pajutus skausmą krūtinėje reikėtų apsilankyti pas gydytoją ir identifikuoti skausmo priežastį, nes jų gali būti daugybė – tiek įvairios ligos, tiek stresas.

„Tokį skausmą gali sukelti krūtinės angina, miokardo infarktas, miokarditas (širdies raumens uždegimas), plaučių ir skrandžio ligos, raumenų ir skeleto sistemos sutrikimai. Esant bet kokiam skausmui, patariu apsilankyti pas specialistą, gydytojas įvertins skausmo pobūdį ir galimus sprendimus. Be to, tokius skausmus gali sukelti ir psichologinės priežastys, pavyzdžiui, depresija“, – pasakoja profesorius.

Jis atkreipia dėmesį, kad lėtinis stresas visuomet turi daugybę neigiamų pasekmių žmogaus organizmui. 

„Patirdami stresą greičiau pavargstame, taip pat stresas sutrikdo miegą, sumažina mūsų atsparumą ligoms ir infekcijoms, nes silpnina imuninę sistemą. Streso metu išsiskiria ir hormonas adrenalinas – jis padidina mūsų arterinį kraujospūdį, didina širdies susitraukimų dažnį. Tie, kurių padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, šešis kartus dažniau serga miokardo infarktu. Patiriant stresą gali pasireikšti ir raumenų skausmas, virškinimo sutrikimai, daugybė kitų simptomų. Patiriant nuolatinį stresą pasikeičia ir mūsų nuotaika – tampame suirzę, jaučiami nuotaikos svyravimai, gali užklupti ir depresija“, – apie neigiamą streso įtaką kalba gydytojas.

Pasak prof. P. Šerpyčio, negalime visiškai išvengti streso, todėl labai svarbu atrasti būdų, kaip stresą sumažinti.

„Kai esame pikti, kenkiame ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Todėl turime atrasti širdžiai malonią veiklą, padedančią sumažinti patiriamą stresą. Pavyzdžiui, klausytis muzikos, užsiimti fizine veikla, skaityti knygas ar žiūrėti filmus, bendrauti su artimaisiais. Užsiimant malonia veikla išsiskiria malonumo hormonai endorfinai, jie padeda sumažinti streso poveikį organizmui, mažina skausmą ir gerina nuotaiką“, – pasakoja gydytojas kardiologas.

Dėmesį skirti prevencijai

Profesorius atkreipia dėmesį, kad geriausias būdas likti sveikiems – užkirsti kelią ligoms rūpinantis savimi, taip pat dalyvaujant prevencinėse programose.

„Noriu priminti, kad yra didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Ši programa veikia nuo 2005 m., bet dalis žmonių vis dar nežino, kad ji egzistuoja, arba tiesiog nekreipia dėmesio. Jeigu pacientas turi kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, yra padidėjęs spaudimas, šeimos gydytojas turėtų pasiūlyti jam dalyvauti šioje programoje. Kol kas ji prieinama vyrams nuo 40 iki 55 metų, o moterims – nuo 50 iki 65 metų. Siekiame, kad ši programa būtų pritaikyta ir jaunesniems pacientams. Ši programa tikrai padeda pasiekti gerų rezultatų, tad kviečiu žmones pasinaudoti ja ir padėti sau išvengti ligų“, – ragina prof. P. Šerpytis.

Pasak jo, norint geresnės sveikatos, pirmiausia reikia padėti sau – keisti gyvenimo būdą, mitybos įpročius, tada ir gydytojas galės padėti pacientui.

„Jeigu žmogus pats nenorės keistis, gydytojas niekuo negalės jam padėti, juk nepriversime imtis veiksmų. Kiekvienas žmogus gali rinktis, kaip jam gyventi. Mes, gydytojai, esame lyg kelio ženklai, padedantys susiorientuoti, ką galima ir ko negalima daryti. Tiesa, kelyje yra greičio matuoklių, jeigu greitį viršysime – gausime baudą. Gydytojai už netinkamą gyvenimo būdą baudų neskiria, pacientai patys save baudžia, jei savimi nesirūpina. Todėl šią dieną noriu palinkėti visiems pagalvoti, ką kiekvienas galime padaryti dėl geresnės sveikatos.

Artėja Velykos, tai puikus metas susimąstyti, ar tikrai norime kasdien visą dieną sėdėti prie stalo, ar užsiimti malonia, sveikatą gerinančia veikla, tokia kaip bėgimas, važiavimas dviračiu ar tiesiog pasivaikščiojimas gryname ore. Linkiu visiems mažiau stresuoti, būti vieni kitiems atlaidiems ir pakantiems. Mano nuomone, jeigu norime būti laimingi, turime kasdien kitam žmogui pasakyti bent tris gražius žodžius, pagirti vienas kitą. Ir pačiam bus geriau, ir kitam žmogui dieną praskaidrinsime“, – linki prof. P. Šerpytis.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos