1.1 C
Kaunas
Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img

Aterosklerozė gali pradėti vystytis dar vaikystėje: profesorius pataria, kaip užkirsti kelią šiai ligai

Aterosklerozė, dar vadinama kraujagyslių siaurėjimu, yra arterijų liga, kuriai vystantis riebalai ir kalcis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, sudaro aterosklerozines plokšteles ir taip trukdo pratekėti kraujui. Ligos laiku nepastebėjus arba jos negydant, aterosklerozė gali sukelti širdies, kojų skausmus, taip pat neurologinius simptomus – galvos skausmą ir svaigimą, o aterosklerozinei plokštelei plyšus ir krešuliui užkimšus arterijos spindį – miokardo infarktą arba galvos smegenų insultą.

Kaip aterosklerozė atsiranda ir kuo ji pasireiškia? Kokios yra pagrindinės šios ligos priežastys ir kaip galima jos išvengti? Apie aterosklerozę pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų kardiologas, Lietuvos kardiologų draugijos širdies ligų Prevencijos darbo grupės pirmininkas prof. Rimvydas Šlapikas.

Gali pradėti vystytis dar vaikystėje

Prof. R. Šlapikas pasakoja, kad aterosklerozė gali pažeisti širdies vainikines, kakle esančias miego, smegenų, inkstų, kojų arterijas bei didžiąją iš širdies išeinančią arteriją – aortą.

„Mūsų organizmo arterijų sistemą galima palyginti su medžiu, kurio kamienas – didelio skersmens ir ilga arterija – aorta, išsišakojanti į mažesnes mūsų širdį, smegenis, inkstus ir galūnes maitinančias arterijas.  Šio medžio šakose – arterijose – vykstantys biologiniai ir patologiniai procesai paklūsta tokiems patiems dėsniams, todėl aterosklerozė dažniausiai pažeidžia viso tokio medžio šakas. Tačiau arterijų pažaida gali atsirasti skirtingais gyvenimo tarpsniais, o tai, ar simptomai pasirodys, priklauso nuo pažeidimo laipsnio.

Aterosklerozinės plokštelės, siaurindamos arterijų spindį ir sutrikdydamos kraujotaką, priklausomai nuo jų atsiradimo vietos, gali sukelti širdies, kojų skausmus, neurologinius simptomus – galvos skausmą, svaigimą, o aterosklerozinei plokštelei plyšus ir krešuliui užkimšus arterijos spindį – miokardo infarktą arba galvos smegenų insultą“, – apie aterosklerozę pasakoja prof. R. Šlapikas.

Pasak jo, aterosklerozė gali pradėti vystytis dar jaunystėje ir netgi vaikystėje.

„Tai – dažna patologija, ypač žmonėms, sergantiems genetine hipercholesterolemija, dar vadinama cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimu. Tokiems žmonėms ši liga gali pasireikšti labai anksti, dar vaikystėje. Paprastai vyrus aterosklerozė užklumpa kone dešimtmečiu anksčiau negu moteris“, – teigia profesorius.

Pagrindinis veiksnys – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje

Prof. R. Šlapikas pabrėžia, kad, nors aterosklerozė gerai ištirta, tai yra sudėtinga ir daugybės rizikos veiksnių lemiama liga.

„Tačiau pagrindinė priežastis, lemianti aterosklerozės atsiradimą, yra padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Cholesterolio koncentracijos padidėjimas yra tiesiogiai proporcingas aterosklerozės išsivystymo rizikai. Cholesterolis taip pat yra pagrindinė aterosklerozinės plokštelės sudėtinė medžiaga. Kadangi cholesterolis yra netirpus vandenyje, kraujyje jis transportuojamas su baltymu lipoproteinu.

Mažo tankio lipoproteino cholestrolis (MTL-C), dažnai pacientų vadinamas bloguoju, nesunkiai patenka į arterijos vidų ir taip susidaro aterosklerozinės plokštelės, matomos atliekant kraujagyslių angiografijos ir kompiuterinės tomografijos tyrimus. Žmonėms, kurių padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje yra nulemtas genetikos ir išlieka didelis nuo pat gimimo, aterosklerozė pradeda vystytis labai anksti ir labai sparčiai“, – apie tiesioginį padidėjusio cholesterolio ryšį su aterosklerozės atsiradimu pasakoja profesorius.

Kiti aterosklerozės rizikos ir ligos progresavimą skatinantys veiksniai yra arterinė hipertenzija, rūkymas, cukrinis diabetas, netinkama mityba, antsvoris, mažas fizinis aktyvumas. Šie veiksniai lemia apsauginio arterijos sluoksnio – endotelio – pažeidimą, atveriantį kelią cholesterolio invazijai į arteriją, o koreguojant rizikos veiksnius galima sulėtinti ligos progresavimą.

Pradėti kuo anksčiau, mažinti kuo intensyviau, gydyti kuo ilgiau

Prof. R. Šlapikas dalijasi cholesterolio mažinimo nuostata – pradėti kuo anksčiau, mažinti kuo intensyviau, gydyti kuo ilgiau. Ir pagrindiniai vaistai yra statinai. Tačiau labai svarbu ieškoti ir kitų aterosklerozės vystymosi veiksnių ir juos šalinti.

„Požiūris į aterogenezę sparčiai keičiasi. Turime gana daug mokslinių tyrimų, kurie rodo uždegimo svarbą aterosklerozinei plokštelei vystytis. Tai lėtinis uždegimas, atsirandantis dėl oksiduoto blogojo cholesterolio (MTL-C), makrofagų poveikio. Hipercholesterolemija ir arterijose rusenantis uždegimas yra tarsi uždaras ratas, kuriame arterijų sienelėse besikaupiantis cholesterolio perteklius sukelia uždegiminį atsaką, o šis dar labiau paspartina cholesterolio kaupimąsi ir aterosklerozinės plokštelės vystymąsi.

Reikia suprasti, kad šis uždegimas nėra tapatus, pavyzdžiui, plaučių ar sąnarių uždegimui, kuriuos gydome antibiotikais ir uždegimą slopinančiais vaistais, tokiais kaip aspirinas, ibuprofenas ar naproksenas. Tyrimai parodė, kad minėti vaistai visiškai nedaro įtakos aterosklerozės vystymuisi. Tačiau pastaruoju metu tiriami naujos kartos vaistai nuo uždegimo, vadinami monokloniniais antikūnais – jie efektyviai sumažina uždegimą kraujagyslėje ir, tikimės, sustabdys aterosklerozės progresavimą“, – pasakoja prof. R. Šlapikas.

Kardiologas pabrėžia, kad, kol bus sukurti šie vaistai, labai svarbu maksimaliai išnaudoti galimybes sumažinti cholesterolį ir suprasti, jog aterosklerozės sukeliamų komplikacijų, pavyzdžiui, stabilios krūtinės anginos, miokardo infarkto, insulto, tikimybės sumažėjimas yra tiesiogiai proporcingas cholesterolio koncentracijos sumažėjimui kraujyje.

„Labai didelės rizikos pacientams – tiems, kuriems nustatytos aterosklerozinės plokštelės arterijose, taip pat persirgusiems miokardo infarktu arba insultu, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems inkstų veiklos sutrikimų, blogojo cholesterolio kiekį (MTL-C) turime sumažinti iki mažiau negu 1,4 mmol/l. Gydymas pradedamas statinu, o jeigu nepasiekiamas gydymo tikslas, šalia statino paskiriami kiti vaistai – ezetimibas ir naujos kartos vaistai – PCSK9 inhibitoriai.

Pastarieji neslopina cholesterolio gamybos organizme, o skatina jo šalinimą iš organizmo. Visų cholesterolio mažinimą vaistais tyrusių studijų rezultatai rodo, kad net labai sumažinta MTL-C koncentracija kraujyje nesukelia jokio šalutinio poveikio. Todėl tikrai nereikia nerimauti dėl smarkiai vaistais sumažintos MTL-C koncentracijos“, – apie cholesterolį mažinančių vaistų poveikį pasakoja prof. R. Šlapikas.

Pasak jo, būtina suprasti, kad nėra jokio ryšio tarp MTL-C koncentracijos kraujyje ir jo kiekio visų mūsų organų ir audinių ląstelėse bei smegenyse. Kiekviena organizmo ląstelė pati gamina reikiamą cholesterolio kiekį, o smegenų cholesterolio gamyba yra absoliučiai nepriklausoma, į smegenis statinai beveik nepatenka.

„Visiškai nauja cholesterolio gydymo kryptis yra naujos MTL-C formos – lipoproteino (a) – nustatymas ir gydymas. Iš esmės tai tas pats blogasis cholesterolis su papildoma struktūra – apolipoproteinu (a), suteikiančia jam naujų galių neigiama prasme. Jis skatina uždegimą, krešulių susidarymą ir greitesnį aterosklerozės vystymąsi. Deja, vaistai, mažinantys jo koncentraciją, dar tik kuriami, todėl, pacientui nustačius didesnę negu 50 mg/dl lipoproteino (a) koncentraciją kraujyje, būtina ypač intensyviai mažinti MTL-C koncentraciją ir koreguoti kitus aterosklerozės rizikos veiksnius“, – teigia profesorius.

Komplikacijos pagydomos, tačiau lieka sunkūs padariniai

Pasak prof. R. Šlapiko, aterosklerozė gali sukelti stiprius sveikatos sutrikimus.

„Širdies vainikinių arterijų aterosklerozė yra skausmų krūtinėje priežastis, ribojanti žmogaus aktyvumą. Įvykus miokardo infarktui dėl trūkusios aterosklerozinės plokštelės ir arterijos spindžio užsikimšimo bei laiku jo neatvėrus, vystosi širdies nepakankamumas, širdies aritmijos, kuriems gydyti reikia nemažai vaistų. Kojų aterosklerozė pasireiškia blauzdų skausmais vaikštant, miego ir smegenų aterosklerozė – demencija, insultu su sunkiais padariniais. Aterosklerozės komplikacijos pagydomos, tačiau dažnai lieka sunkios pasekmės ir tenka visą gyvenimą vartoti nemažą kiekį medikamentų. Vokiečių filosofas F. Nyčė yra pasakęs – tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius. Deja, medicinoje yra kiek kitaip – tai, kas mūsų nenužudo, padaro mus neįgalius. Tai ypač galioja kalbant apie infarkto ir insulto padarinius“, – apie aterosklerozės sukeliamus sveikatos sutrikimus kalba prof. R. Šlapikas.

Gydytojas pabrėžia, kad, norint išvengti aterosklerozės atsiradimo, būtina kuo anksčiau ir kuo intensyviau šalinti aterosklerozės priežastį – mažinti cholesterolio koncentraciją iki numatyto tikslo, atsižvelgiant į paciento širdies ir kraujagyslių ligų riziką, koreguoti rizikos veiksnius. Ypač svarbu atsisakyti rūkymo, o sergantiems cukriniu diabetu – normalizuoti gliukozės koncentraciją kraujyje.

„Mano patarimas – pasirūpinkite savo sveikata, kol dar neatsirado ligų simptomų. Atlikite lipidogramą, liporoteino (a), uždegimo rodiklių kraujyje tyrimus. Jeigu gydytojas nustatė didelę širdies ir kraujagyslių ligų riziką, galima atlikti miego arterijų echoskopiją arba širdies kraujagyslių kompiuterinės tomografijos tyrimą siekiant nustatyti, ar jūsų arterijos nepažeistos aterosklerozės.

Taip pat jeigu gydytojas, įvertinęs jūsų sveikatos būklę, nusprendžia skirti statiną ar kitą cholesterolį mažinantį vaistą, būtinai paklausykite jo patarimo. Labai rekomenduočiau įsiklausyti ir į tai, ką kalba mūsų pacientai – apsilankyti širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugijos puslapyje „Sveika širdis“ (sveikasirdis.com) – čia rasite daug informacijos ir patarimų“, – rekomendacijomis dalijasi prof. R. Šlapikas.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos