Psichologų, ugdymo ekspertų ir „Jaunimo linijos“ duomenimis, pandeminė įtampa šalyje reikšmingai paveikė vaikų ir jaunimo emocinę sveikatą. Apie itin skaudžias pandemijos ir atskirtumo pasekmes signalizuoja ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Lietuvos ekspertų pastangomis, pasirėmus Suomijos švietimo sistemos pavyzdžiu, buvo sukurtas pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės Mokykla“. Jis šalies ugdymo įstaigose startuoja šį rudenį.
Kasdien vaikai patiria įvairiausių emocijų. Nė vienas vaikas nėra apsaugotas nuo pralaimėjimų žaidžiant, bendraamžių atstūmimo, nepasidalinimo mėgstamais daiktais ar neišpildytų norų. Suaugusiems tai gali atrodyti menkniekiai, tačiau tuo metu gali griūti vaiko pasaulis. Ekspertai teigia, jog mokytis įveikti emocinius iššūkius būtina nuo ankstyvo amžiaus.
Naujaisiais mokslo metais Lietuvoje veiklą pradeda pirmasis emocinio raštingumo ir psichologinio atsparumo kursas vaikams, pavadintas „Laimės Mokykla“. Pirmoji ją pritaikysianti mokslo įstaiga – „Šiaurės licėjus“. Įvertinus projekto sėkmę, emocinio raštingumo ugdymas bus perkeliamas į kitas šalies mokyklas ir ugdymo įstaigas.
„Jaunimo linijos“ vadovė: emocinio raštingumo reikia pradėti mokytis kuo anksčiau
„Jaunimo linija“ kasmet sulaukia iki 50 tūkstančių skambučių iš žmonių, kuriems reikalinga emocinė parama. Net dešimtadalis jų – suicidinio pobūdžio.
Pasak organizacijos vadovės Dianos Bukantaitės, nei skambučių skaičiai, nei pobūdis iš esmės nesikeičia daugybę metų. Tai rodo sistemines spragas vaikų ir jaunimo ugdyme.
„Šių metų pavasarį „Jaunimo linijos“ savanoriai virtualiai aplankė 30 Lietuvos mokyklų bei bendravo su 1500 moksleivių – jiems pasakojo, kaip atpažinti savo jausmus ir kaip išdrįsti apie juos kalbėti. Dalindamiesi, kokių žinių apie emocinę sveikatą jiems trūksta, moksleiviai minėjo, kad norėtų daugiau sužinoti, kaip valdyti stresą, kaip padrąsinti save kalbėti apie jausmus ir tapti emociškai stipresniais. Ypač svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės turėtų galimybę gauti psichologinio atsparumo žinias ir emocinės sveikatos temai atsirastų vietos kiekvienos klasės pamokų tvarkaraštyje“, – teigia D. Bukantaitė.
Priešmokyklinių ir pradinių klasių moksleiviams – 7 savaičių kursas
„Laimės Mokykla“, jos kūrėjų teigimu, nėra tipinis užsiėmimas. Jis truks ribotą laiką – septynias savaites. Užsiėmimai bus pradėti nuo ypač ankstyvo amžiaus – priešmokyklinių ir pradinių klasių. Paraleliai pradėta rengti metodika, skirta 5-8 ir 9-12 klasių moksleiviams.
Kuriant šią ugdymo praktiką, pasiremta dešimtmetį Suomijos švietimo sistemoje sėkmingai veikiančia emocinio raštingumo patirtimi. Suomija, kaip pavyzdys, šalies ekspertų pasirinkta neatsitiktinai – JTO vykdomame „Laimės Indekso“ tyrime šalis užima pirmą vietą. Kaip vieną pagrindinių laimingo gyvenimo priežasčių šioje šalyje ekspertai įvardija pažangiausią pasaulyje Suomijos švietimo sistemą.
„Laimės Mokyklos“ koncepcijos sumanytojas ir įkūrėjas Almantas Dulkys teigia, kad rengiant emocinio raštingumo ugdymo metodiką, didžiausias dėmesys buvo skirtas ugdymo kokybei.
„Šį rudenį pradedančią veikti metodiką kūrė viena stipriausių psichologijos eksperčių Lietuvoje – Glasgou Kaledonijos Universiteto psichologijos mokslų daktarė Akvilė Daniūnaitė. Šios ekspertės sukauptos tarptautinės kompetencijos ir dešimtmetį trunkanti praktinė patirtis įgalina psichologijos mokslą matyti integraliai, o praktikas adaptuoti išskirtinai atitinkamo amžiaus grupės vaikams“, – sako jis.
„Laimės Mokyklos“ mokytojais bus „Jaunimo linijos“ savanoriai. A. Dulkio teigimu, atsižvelgiant į tai, kokią sudėtingą atranką jiems tenka praeiti iki galimybės savanoriauti, tai – išskirtinės motyvacijos žmonės, kurie gali pirmieji šalyje imtis tokio atsakingo iššūkio, užauginti naują laimingų žmonių kartą.
