Prieš metus, 2023 m. gegužės 1-ąją, pristatyta atnaujinta širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, leidusi daugiau gyventojų nemokamai pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatą.
Pasak vienos svarbiausių šios prevencinės programos lyderių gydytojos kardiologės doc. Jolitos Badarienės, tai paskatino žmones aktyviau tikrintis sveikatą, kai kuriems netgi išgelbėjo gyvybę, laiku aptikus ir suvaldžius kritines būkles.
Anot doc. J. Badarienės, šių metų pirmo ketvirčio prevencinės programos rezultatai džiugina, žmonės aktyviai joje dalyvauja.
„2024 m. pirmą ketvirtį širdies ir kraujagyslių ligų prevencine paslauga Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestuose pasinaudojo 107 572 asmenys. Žmonių, kurie rūpinasi savo sveikata ir nori sudalyvauti programoje, vienareikšmiškai padaugėjo. Ypač suaktyvėjo tų amžiaus grupių, kurios anksčiau nepriklausė tikslinei programos auditorijai, atstovai. Tai yra jaunesnės nei 50 metų moterys ir vyresni nei 55 metų vyrai. Tai neabejotinas įrodymas, kad širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos atnaujinimai buvo išties reikalingi. Rezultatais labai džiaugiamės“, – komentuoja gydytoja kardiologė.
Iki buvo atnaujinta, širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje galėjo dalyvauti vyrai nuo 40 iki 55 metų ir moterys nuo 50 iki 65 metų. Atnaujinus programą suvienodintas joje galinčių dalyvauti žmonių amžius – dabar joje dalyvauti kviečiami kardiovaskulinėmis ligomis nesergantys vyrai ir moterys nuo 40 iki 60 metų.
Daugiau nei 86 proc. žmonių nustatyta didelė ar labai didelė rizika susirgti
2024 m. pirmą ketvirtį prevencinėje programoje galėjo sudalyvauti 551 228 asmenys visoje Lietuvoje. Iš jų paslauga pasinaudojo kiek daugiau nei 19 proc. (107 572 žmonės), o 86,7 proc. jų (93 275 žmonėms) nustatyta didelė ar labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Tie žmonės, kuriems prevencinės programos metu nustatoma didelė ar labai didelė kardiovaskulinių ligų rizika, kviečiami atvykti pas šeimos gydytoją praėjus pusmečiui nuo pirminės konsultacijos. Iki to laiko jie turi įgyvendinti šešių mėnesių prevencinių priemonių planą, kai koreguojami jų turimi rizikos veiksniai, o per pakartotinį vizitą gydytojas įvertina, ar šiuos veiksnius pavyko sukontroliuoti. Vis dėlto nemažai žmonių po pusės metų taip ir nepasirodo gydytojo kabinete, – sako specialistė. – Manau, taip yra dėl to, nes dirbantiems žmonėms nėra lengva ištrūkti pas gydytoją. Tačiau norint tikrai įmanoma, tad kaip esminę priežastį įvardyčiau motyvacijos trūkumą.“
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2024 m. pirmą ketvirtį antroje konsultacijoje pasirodė kiek daugiau nei 28 proc. tų, kuriems buvo nustatyta didelė ar labai didelė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Tad beveik 72 proc. žmonių į antrąją konsultaciją neatvyko.
Uoliausiai sveikatą tikrinosi kauniečiai ir uostamiesčio gyventojai
Klaipėdoje širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo ir prevencijos paslauga 2024 m. pirmą ketvirtį pasinaudojo 15 504 asmenys, Vilniuje 38 198, Kaune – 27 758 žmonės. Šiauliuose šis skaičius siekė 14 421, Panevėžyje – 11 691.
Uoliausiai sveikatą tikrinosi Kauno miesto gyventojai – prevencinėje programoje sudalyvavo daugiau nei 30 proc. visų joje galėjusių dalyvauti kauniečių. Gana aktyviai programoje dalyvavo ir klaipėdiečiai – programoje sudalyvavo beveik 28 proc. visų galėjusių dalyvauti žmonių. Mažiausiai savo sveikata rūpinosi vilniečiai – vos kiek daugiau nei 13 proc. jų atvyko pasitikrinti širdies ir kraujagyslių sveikatos.
Gydytoja kardiologė doc. J. Badarienė pastebi, kad programoje dažniau linkusios dalyvauti moterys, o atnaujinus programą joje panoro dalyvauti ne tik pavieniai asmenys, bet ir šeimos.
„Suvienodinus amžių atsirado galimybė tiek vyrams, tiek moterims tuo pat metu pasitikrinti, ar neturi kardiovaskulinių ligų rizikos veiksnių. Jeigu rizikos veiksnių atrandama abiem partneriams, jie gali imtis veiksmų ir vykdyti pirmąjį prevencinės programos etapą kartu. Manau, tai motyvuoja žmones, tikrai pastebime daugiau tikrintis sveikatą atvykstančių šeimų“, – teigia ji.
