11 C
Kaunas
Penktadienis, 16 balandžio, 2021
spot_img

Prie iniciatyvos judėti jungiasi tūkstančiai

Vasario 1-ąją startavo „Jaunimas gali“ programos organizuojamas ėjimo iššūkis, skirtas ne tik jaunimui, bet ir visiems norintiems išmėginti savo fizines jėgas ir atkaklumą mėnesio trukmės iššūkyje. Šis iššūkis jau įtraukė daugiau nei 1000 žmonių, iš kurių daugiau nei 800 yra jaunuoliai iki 18 m., pasiryžusius per mėnesį apeiti žemės rutulį.

Nerimą kelianti fizinio aktyvumo situacija karantino laikotarpiu

Programos koordinatorius Arminas Vareika dalinasi savo mintimis: „Nieko nestebina situacija, kad ugdymo procesui persikėlus į elektroninę erdvę bei sustabdžius neformalų ugdymą, jaunimo fizinis aktyvumas žymiai sumažėjo. Todėl mums svarbu ieškoti patrauklių būdų kaip paskatinti jaunimą judėti ir tuo pačiu padėti susiformuoti pozityvų ir visapusiškai sveikatai naudingą įprotį.

Iššūkis tęsiasi vieną mėnesį, todėl, siekiant palaikyti jaunimo motyvaciją iššūkio laikotarpiu, įsteigti ne tik sporto prekių parduotuvės „Decathlon“ prizai, kuriais bus apdovanoti net 80 aktyviausių jaunuolių, bet ir kiekvieną antradienį organizuojami Zoom platformoje dalyvių susitikimai, kur susirinkusieji dalinasi savo patirtimis, įžvalgomis bei atradimais. Sportuoti bendruomenėje žymiai smagiau ir, nors negalime susitikti gyvai, tą puikiai pavyksta padaryti virtualiai“.

Stebina fizinio ugdymo mokytojų aktyvumas

Po pirmosios „Jaunimas gali“ programos ėjimo iššūkio savaitės rezultatai išties džiugina, bendrai įveikta 32 milijonai žingsnių! Nors ėjimo iššūkis yra orientuotas į jaunimo fizinio aktyvumo skatinimą, jame puikų pavyzdį rodo fizinio ugdymo mokytojai, kurie po pirmosios savaitės užima net kelias vietas pirmajame dešimtuke. Miroslavo gimnazijos fizinio ugdymo mokytoja Ingrida Rauličkienė per savaitę įveikė net 330,000 žingsnių, vidutiniškai per dieną įveikdama po 47,000 žingsnių.

Ingrida Rauličkienė

Ėjimo iššūkiai darosi vis populiaresni Lietuvoje

Anot iššūkio koordinatoriaus Beno Mačiulaičio, ėjimo iššūkiai darosi vis populiaresni Lietuvoje. Mobiliojoje vaikščiojimo programėleje #walk15 galima rasti nuo „namų biuro iššūkio“ iki „žingsniavimo su anglų kalba“. „Žingsnių varžybos vyksta tarp mokyklų, miestų, universitetų bei organizacijų kolektyvų, tačiau, dirbdami su regionuose gyvenančiais jaunuoliais, pastebime, kad jų įsitraukimas į tokio pobūdžio veiklas yra mažesnis“, – teigia koordinatorius Benas.

Pats ėjimas yra prigimtinė žmonių judėjimo forma, visapusiškai sveikatai naudinga veikla ir, priklausomai nuo tempo, žmogui padedanti arba atsipalaiduoti, nusiraminti (lėtas, ramus žingsniavimas), arba išsijudinti, suaktyvėti (žingsniavimas sparčiu žingsniu).

Kuo tempas spartesnis, tuo organizmo sistemų veikla tampa efektyvesnė. Stiprinamas širdies raumuo, kraujagyslių, nervų sistemos bei viso kūno raumenys. Tuo tarpu žingsniavimas lėtu tempu gali būti tarsi savirefleksija, kurios dėka žmogus ne tik atsipalaiduoja, bet gilina santykį su pačiu savimi, randa sprendimus į problemas ar rūpimus klausimus. 

Specialistai teigia, kad fizinis aktyvumas yra stipriai susijęs ne tik su mūsų fizine sveikata, bet ir psichologine būsena. Jei esame aktyvūs, esame laimingesni. Endorfinų, dar kitaip vadinamų laimės hormonais, išsiskyrimas ir suaktyvėjimas organizme turi reikšmingą įtaką žmogaus nuotaikai, savijautai – bendrai emocinei būklei. Šiuo metu, kai esame apriboti nuo susitikimų su artimaisiais, draugais ir bičiuliais, kai turime mažiau galimybių užsiimti savo mėgstama veikla, visiems svarbu patirti kuo daugiau pozityvių emocijų. O ėjimas gali tapti puikiu pozityvių emocijų šaltiniu.

Jauniausiam dalyviui vos ketveri, o vyriausiajai šešiasdešimt penkeri

Prieniškė fizinio ugdymo mokytoja Elena Bendinskienei iššūkyje nusprendė dalyvauti ne dėl prizų gausos, o dėl galimybės suburti savo kaimynes ir paskatinti vietos jaunimą judėti. Elena fizinio ugdymo mokytoja dirba jau keturiasdešimt antrus metus ir mano, kad jei žmonės nejudės, pandeminės situacijos padarinius pamatysime netolimoje ateityje.

„Gal žmonės yra pavargę ar užsiėmę, bet kartais fiziniam aktyvumui reikia ir prievartos. Įsivaizduokite, šį savaitgalį buvo minus penkiolika laipsnių šalčio ir mes su vyru jau sudvejojome, ar verta per tokį šaltį su slidėmis keliauti į mišką. Per prievartą išsiruošėme, bet jausmas grįžus buvo tiesiog nuostabus. Ne gulėjimas suteikia sveikatą, turime tą suprasti. Bent minimaliai išeikime į lauką, nėra sunku ką nors padaryti dėl savęs, pakvėpuoti, į parduotuvę vykti pėstute ir tai jau būtų puiki pradžia“, – sako. E. Bendinskienė.

Gotautų šeima iš Šaukėnų
Gotautų šeima iš Šaukėnų

Susiję tekstai

1 KOMENTARAS

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos