Lietuvoje ir pasaulyje augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui rūpinimasis sveikata tampa vis svarbesne kasdienybės dalimi. Senstant mažėja raumenų jėga, jų masė ir tonusas, mažėja stuburo lankstumas, kinta žmogaus laikysena, o gyvenant pasyviai auga svoris, iššaukiantis daugybę papildomų negalavimų. Raktas į sveiką senėjimą – kasdienis fizinis aktyvumas.
Išsiugdžius įprotį bent minimaliai nuolat judėti – eiti pasivaikščioti, mankštintis – gerėja bendra savijauta ir ilgėja gyvenimo trukmė: fizinis aktyvumas padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, gerina psichinę ir emocinę sveikatą. Kaip sveikai senėti, pataria specialistai.
Senjorams būti fiziškai aktyviems dažnai trukdo įvairūs prietarai, įsitikinimai, kad mankšta, sportas – ne jiems. Bėgant metams atsiranda baimė susižeisti, auga nepasitikėjimas savo kūnu. Dažnas nesportuojantis senjoras tikina, kad sportuoti – per sudėtinga, nesinori tuo užsiimti vieniems, t.y. trūksta žinių ir aplinkos palaikymo.
Į fizines veiklas vertėtų žvelgti plačiau: tinkamiausiu aktyviu užsiėmimu gali tapti kasdieniai pasivaikščiojimai mieste ar kaime, einant vidutiniu greičiu. Vaikščioti reikėtų ne mažiau kaip pusvalandį per dieną. Svarbu ir tai, kad pasivaikščiojimas teiktų malonumą: judėti neskubant, nesinešant sunkių krepšių. Kitas paprastas, bet naudingas pratimas – lipimas laiptais.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama vidutinio intensyvumo aerobinė mankšta po maždaug 150 minučių per savaitę arba didelio intensyvumo darbas. Patariama derinti skirtingas aktyvumo rūšis: pavyzdžiui, vieną dieną greitu žingsniu eiti 30 minučių, o kitą – lėtai bėgti 20 minučių. Tikslų fizinį krūvį individualiai turėtų parinkti specialistas.
Neturintiems įpročio sportuoti, siūloma pradėti nuo lengvos kasdienės mankštos. Itin svarbu nepraleisti apšilimo, kad organizmas būtų paruoštas fizinei veiklai. Tuomet pereiti prie liemens raumenų, viršutinių ir apatinių galūnių stiprinimo pratimų. Po jų turėtų sekti tempimo pratimai, vėliau – aerobiniai ir, galiausiai, pusiausvyros pratimai.
Pusiausvyra – vienas esminių faktorių, lemiančių pilnavertį gyvenimą senatvėje. Dinaminiai pratimai pakelia kūno temperatūrą, didina raumenų elastingumą, suaktyvina nervų sistemą, stiprina raumenis. Statiniai raumenų tempimo pratimai gerina medžiagų apykaitą ir raumenų skaidulų kraujotaką. Svarbu atminti, kad geriau pratimų atlikti mažiau, bet pilnai aktyvuojant nervų sistemą: susikaupus, tiksliai galvojant kuri raumenų grupė dirba, įsiklausant į savo pojūčius, sutelkiant dėmesį į labiau sustingusią kūno pusę. Poilsis po aktyvios veiklos – taip pat būtinas.
Tyrimų duomenimis, maždaug pusė Europos Sąjungos žmonių gyvena nejudriai, o sėslesni vyresnio amžiaus žmonės sėdimai veiklai per dieną skiria daugiau nei 9 valandas. Mažas aktyvumas bei fizinis pajėgumas – reikšmingi lėtinių ligų ir ankstyvos mirties rizikos veiksniai. Vengiant judėti išauga antsvorio, nutukimo tikimybė. Per didelis svoris nuvargina raumenis, pažeidžia sąnarius, padidina kraujospūdį, sunkina širdies darbą. Taip pat tai didina cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę. Todėl labai svarbu, nors ir mažais žingsneliais, gyvenimo būdą keisti į aktyvesnį – mokintis sveikai senėti.
Būtent tokį tikslą – padėti gyventojams sveikai senėti – užsibrėžė Neringos socialinis paslaugų centras, įgyvendindamas tarptautinį projektą „Senjorų socialinė įtrauktis Latvijos – Lietuvos pasienio regione, pagerinant socialinių ir fizinių veiklų prieinamumą“. Projektu siekiama praturtinti vyresnių žmonių kasdienį gyvenimą fizine ir emocine veikla, socialinius darbuotojus šviesti apie nuolatinio judėjimo svarbą vyresnio amžiaus žmonėms.
„Labai džiaugiamės partneryste su kaimynais latviais: mainomės gerosiomis praktikomis, jaučiame tiek Neringos, tiek Liepojos senjorų bendruomenių aktyvų įsitraukimą. Matome apčiuopiamus prasmingus rezultatus, aktyvų kolegų įsitraukimą, ilgalaikes naudas visuomenei“, – sako Neringos socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Baltrušaitienė.
Projekto metu įgyvendintas senjorų, sulaukusių 60 metų, individualus sveikatos įvertinimas. Profesionaliu segmentiniu „Tanita“ analizatoriumi atliktos pusšimčio dalyvių patikros fizinei būklei nustatyti. Tyrime dalyvavę senjorai susipažino su rezultatais ir gavo profesionalaus trenerio patarimų, kaip rasti tinkamiausią fizinio aktyvumo sprendimą.
Remiantis tyrimo rezultatais parengta metodika, kuri perteikiama bendruomenei šią įtraukiant į sportines veiklas, edukacijas, mokymus. Kitas įgyvendintas tikslas – įsigytas keleivinis automobilis su specialia įranga, pritaikyta judėjimo negalią turintiems senjorams, kad šie galėtų komfortiškai keliauti ir gauti svarbiausias socialines paslaugas. Tuo tarpu Liepojoje prie socialinio pagyvenusių žmonių namo bus pastatyta lauko fizinio aktyvumo zona.
