28.7 C
Kaunas
Antradienis, 16 liepos, 2024
spot_img

Kaip kovoti su finansiniu stresu?

Gera psichine sveikata negali pasigirti nė pusė lietuvių, o beveik dešimtadalis teigia, kad jų psichinė sveikata yra bloga. Psichologai sako, kad priežasčių prastai emocinei sveikatai gali būti įvairiausių, tačiau itin dažnai mūsų psichologinės problemos vienaip ar kitaip yra susijusios su finansais, neužtikrinimu dėl ateities, nuolatiniu pinigų trūkumu.

Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter Research“ atliktas šalies gyventojų tyrimas apie rūpinimąsi savo sveikata atskleidė, kad gerai savo psichinę sveikatą vertina tik 49 proc. apklaustųjų, 42 proc. ją laiko vidutiniška, o 9 proc. teigia, kad jų psichinė sveikata yra bloga. Blogai savo psichinę sveikatą dažniau vertina jaunesnio amžiaus gyventojai.

Kai jaučiamės neužtikrinti dėl finansų, bet kokios netikėtos situacijos, reikalaujančios papildomų išlaidų, net ir stipriausius žmones gali išjudinti iš psichologinių pamatų, sako psichologas-psichoterapeutas Timas Petraitis, besidominantis finansų įtaką žmonių elgsenai ir išleidęs knygą „Pinigų laiškai“.

Anot jo, žmonių finansinio streso toleravimą galima palyginti su atsparumu įvairiems virusams. Visi žinome posakį „sveikame kūne – sveika siela”, vis dėlto jį galima ir perfrazuoti, mat nuo mūsų psichologinės sveikatos labai dažnai priklauso ir fizinė: kuo daugiau streso ir nerimo patiriame, kuo mūsų psichinė sveikata yra nestabilesnė, tuo labiau kenčia visas kūnas, sako T. Petraitis.

„Aš mūsų finansinio streso toleravimą galėčiau palyginti su įvairiais virusais ir mūsų jiems turimu imunitetu. Jei mūsų gyvenimo būdas yra sveikas, jei turime sveikus įpročius, sveikai maitinamės, turime normalų darbo ir poilsio režimą, sportuojame, vadinasi, savo imunitetu rūpinamės. Tokiu atveju jei kokia nors neganda ir užklups, ji neprislėgs labai stipriai, nes būsite pasiruošę. Su finansais yra labai panašiai – jei esi susikūręs kažkokią sistemą, turi tam tikrus įpročius, kuriuos kasdien taikai, tai ilgainiui įgyji imunitetą“, – dėsto T. Petraitis.

Būtina sistema ir drausmė

T. Petraitis sako, kad geriausiai nuo finansinio streso, kuris dažniausiai priveda prie įvairių psichologinių problemų, saugo aiškios sistemos turėjimas.

Pavyzdžiui, ramybę dėl ateities, pasak jo, žmonėms įprastai suteikia atsidėtos santaupos. Ne veltui daugelis finansų ekspertų nuolat pabrėžia, kad kiekvienas suaugęs žmogus savo banko sąskaitoje turėtų turėti bent 3-6 mėn. darbo užmokesčio sumą, kurią galėtų panaudoti nenumatytais atvejais.

„Bet kokios negandos tuomet taip stipriai nepaveikia, psichologinė žmonių būklė būna geresnė. Bet aš gal akcentą visų pirma dėčiau į tai, kaip žmogus gyvena diena iš dienos ir kaip tvarkosi su savo finansais. Kai nusistatytų taisyklių yra laikomasi, žmonės būna ramesni“, – teigia T. Petraitis.

PZU „Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė, sako, kad vienas iš būdų apsisaugoti nuo netikėtų finansinių išlaidų, ypač susijusių su sveikatos problemomis, yra gyvybės draudimas.

„Daugelis žinome, kaip brangiai gali kainuoti įvairios sveikatos problemos, kurios visada užklumpa netikėtai. Nors tokiais atvejais norisi galvoti ne apie pinigus, o apie sveikatą ar net gyvybę, finansinis aspektas neišvengiamai pasidaro labai svarbus – medikų konsultacijoms, tyrimams, vaistams tenka išleisti visas santaupas ar net pasiskolinti. Gyvybės draudimas leidžia sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis galvoti apie save ir savo artimuosius, o ne pinigus“, – pabrėžia I. Veličkienė.

Dėl to, anot jos, draudimas klientams dažniausiai suteikia ir psichologinę ramybę.

Bendrovė pastaruoju metu gauna daug klausimų apie draudimą, kai asmenys serga depresija ar turi emocinių sutrikimų. Dėl šios priežasties draudikai gerina draudimo paslaugų paketus įtraukdami su emociniu bei dvasiniu atsparumu susijusias paslaugas.

Klientams šalia gyvybės draudimo siūlomas sveikatos draudimas, kuris suteikia išlaidų kompensaciją už mokamas konsultacijas, laboratorinius, diagnostinius tyrimus bei procedūras. Sveikos draudimas taip pat kompensuoja psichoterapinį gydymą, tad depresija ar kitais emociniais susirgimais sergantis asmuo gali gauti savalaikes kokybiškas psichoterapijos paslaugas. Taip pat yra galimybė konsultuotis su gydytojais nuotoliu.

Psichologinę būklę blogina pinigų trūkumas

Anot T. Petraičio, itin didelės psichologinės problemos atsirasti gali tuomet, kai gyvenama „nuo algos iki algos“, tad vienas pagrindinių tiek finansinių, tiek emocinės sveikatos saugojimo patarimų – mėnesiui baigiantis sąskaitoje turi likti bent kažkiek pinigų.

„Pajamos turi viršyti išlaidas, nes nuolatinis pinigų trūkumas yra tarsi chroniška problema, kuri kelia didžiausią stresą. Jei kartą per metus, pavyzdžiui tuomet, kai reikia per žiemos šventes visiems supirkti dovanas, nutinka, kad pinigų nelieka, tada dar nieko, bet jei taip yra visus dvylika ar vienuolika metų mėnesių, tai jau nuolat pasikartojantis stresas. Tada labai sunku gyventi. Bet jei finansinės drausmės pavyksta laikytis, tuomet ir atsparumas stresui iš karto didėja“, – dėsto psichologas.

Beje, jis sako, kad ir didelės pinigų sumos, jei jos tvarkomos netvariai, taip pat neapsaugo nei nuo finansinių problemų, nei nuo su jomis susijusio streso.

„Tyrimai rodo, kad loterijų laimėtojų gyvenimai dažnai pasikeičia ne į gera, nes kvaili, neracionalūs finansiniai sprendimai galiausi nuveda prie finansiškai dar prastesnio gyvenimo. Tad kai kalbame apie finansus, tvarka ir taisyklės yra pagrindiniai dalykai“, – priduria T. Petraitis.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos