1.1 C
Kaunas
Antradienis, 31 sausio, 2023
spot_img

Augalinė mityba: ne tik madinga, bet ir reikalinga

Vartotojai vis dažniau ieško augalinės kilmės alternatyvų mėsos ir pieno produktams. Atsisakantys ar kasdienėje mityboje ribojantys augalinės kilmės produktus tai daro ne tik siekdami sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, bet ir ieškodami tvaresnės, sveikatai palankesnės mitybos sprendimų.

Specialistai pabrėžia, kad tokia mityba ne tik madinga, bet ir reikalinga tiek žmogui, tiek planetai.

Visame pasaulyje vartotojų mitybos įpročiai pamažu keičiasi: suvartojama mažiau mėsos, auga susidomėjimas augalinės kilmės produktais. Vis daugiau dėmesio sulaukia įvairios iniciatyvos, pavyzdžiui, „Bemėsis pirmadienis“ ar „Vegetariškas sausis“, skatinančios atsisakyti mėsos vartojimo ar jį riboti ir formuoti sveikatai palankesnės mitybos įgūdžius.

Skaičiuojama, kad 2,6 mln. žmonių visoje Europoje maitinasi tik veganiškai, net 22,9 proc. europiečių savo mitybą įvardija kaip fleksitarinę, t. y. lankstų vegetarizmą, kai maitinantis daugiausia augaliniu maistu kartais suvalgoma mėsos ar žuvies produktų.

Kaip pastebi Vilma Kapočienė, „Nestlé Baltics“ Maisto verslo vadovė, į šias tendencijas reaguoja verslas ir rinkai siūlo vis daugiau augalinės kilmės produktų, veganams, vegetarams ir fleksitarams tinkamų gaminių į savo produktų krepšelius yra įtraukusios tokios maisto pramonės lyderės kaip „McDonald’s“, „Cadbury“, „Nestlé“, „Lidl“ ir kt. Vartotojų polinkis rinktis daugiau augalinės kilmės produktų, atrodo, tik stiprės: finansinių paslaugų grupė „Barclays“ skaičiuoja, kad iki 2029 m. pasaulinė mėsai alternatyvių produktų rinka viršys 120 mlrd. eurų, o tyrimų agentūra „Mintel“ teigia, kad jau dabar viena iš dešimties rinkai pristatomų mėsos, žuvies ar paukštienos produkcijos naujienų yra kategorizuojama kaip augalinės kilmės alternatyva.

Maisto įtaka gyvenimo trukmei

Mityba turi didžiulę įtaką žmogaus sveikatai. Skaičiuojama, kad dėl netinkamos mitybos sukeltų padarinių pasaulyje kasmet miršta 11 mln. žmonių, dar 255 mln. pasaulio gyventojų patiria rimtų, gyvenimo būdą verčiančių keisti sveikatos problemų. 2017 m. žurnale „New England Journal of Medicine“ mokslininkai pristatė dvylika metų trukusio tyrimo rezultatus, kurie parodo, kad didesnė tikimybė gyventi ilgiau tiems žmonėms, kurie į savo mitybą įtraukia daugiau vaisių, daržovių, ankštinių augalų, viso grūdo patiekalų ir riešutų, tačiau nebūtinai maitinasi vien sveikai.

Remiantis žurnale „PLOS Medicine“ paskelbtu tyrimu, moteris, kuri sulaukusi 20-ies metų pradėtų maitintis „optimaliai“, savo gyvenimo trukmę galėtų prailginti dešimčia metų. To paties amžiaus mitybą pakeitęs vyras galėtų gyventi iki 13 metų ilgiau. Sveikesnė mityba ilgiau gyventi leistų ir vyresnio amžiaus žmonėms. Pavyzdžiui, sveikiau maitintis pradėjusios 60-metės gyvenimo trukmė galėtų pailgėti aštuoneriais metais, to paties amžiaus vyras galėtų nugyventi devyneriais metais ilgiau. Mitybą pakeitę 80-mečiai prie gyvenimo trukmės galėtų prisidurti dar apie 3,5 metų.

Kaip pastebi Danguolė Gasparavičienė, VšĮ „Tikra mityba“ įkūrėja ir sveikos gyvensenos projekto „Sveikatiada“ įgyvendintoja, per didelis riebios mėsos ir kitų gyvūninių produktų vartojimas yra siejamas su širdies bei kraujagyslių ligomis, kitomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, todėl dažnesnis augalinės kilmės produktų įtraukimas į dienos racioną gali smarkiai prisidėti prie mūsų visuomenės sveikatinimo, tvaresnės mitybos, taip pat gali būti sumažintas neigiamas poveikis aplinkai.

Lietuvius dar reikia mokyti ir šviesti

Pasaulinės maisto tendencijos pastebimos ir Baltijos jūros regione, tačiau specialistai pastebi, kad įgūdžius dar reikia formuoti. Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos paskelbtuose tyrimuose apie šalies gyventojų mitybos įpročius ir pokyčius teigiama, kad šalies gyventojai vis dažniau maisto produktus renkasi atsižvelgdami į jų naudą sveikatai, tačiau kai kurie suaugusiųjų mitybos įpročiai vis dar yra nepalankūs sveikatai.

Pavyzdžiui, tik kiek daugiau nei pusė suaugusių Lietuvos gyventojų (57,1 proc.) daržovių ir vaisių vartoja kasdien, o ketvirtadalis juos renkasi 3–5 kartus per savaitę. Maždaug trečdalis respondentų (35,1 proc.) nurodė, jog mėsos ir mėsos produktų vartoja kiekvieną dieną. Ir nors gyvulinės kilmės produktuose yra daug maisto medžiagų, kurių reikia kasdien, svarbu rasti balansą ir turėti pasirinkimą.

Mitybos specialistų nuomone, lengviausias būdas sveikiau maitintis yra visą ar bent dalį kasdieniame valgiaraštyje esančios mėsos pakeisti mažiau riebia mėsa, pavyzdžiui, paukštiena ar augaliniais maisto produktais, į racioną įtraukti daugiau daržovių, riešutų, sėklų, vaisių, viso grūdo produktų. Anot V. Kapočienės, kartais nedidelis mitybos pokytis, pavyzdžiui, augalinio gėrimo naudojimas kavai balinti, gali tapti tvaresnės mitybos įpročių pradžia:

„Sveikatai palankesnė mityba pirmiausia yra įvairi ir visavertė. Ji taip pat leidžia ieškoti alternatyvų gyvulinės kilmės produktams, kai jų norima vartoti mažiau. Džiaugiuosi, kad vis augantis augalinio maisto sektorius prisideda prie tos įvairovės kūrimo ir siūlo daug būdų, kaip paįvairinti racioną – nuo mėsos ir žuvies alternatyvų iki vitaminais ir reikiamomis medžiagomis papildytų augalinių dešrelių, paplotėlių ar kitų vasaros metu mėgstamų produktų.“ Pasak V. Kapočienės, augalinės kilmės produktų naudą atranda vis daugiau žmonių, norinčių prisidėti prie teigiamų pokyčių gamtoje ir tiesiog geriau jaustis.

„Senas, bet geras posakis „ką valgai, tas esi“ puikiai tinka ir šiandien. Sveikata ir gera savijauta gimsta žmogaus viduje, todėl sveikos mitybos įpročius reikėtų ugdyti ir lavinti visiems. Neretai vos išgirdęs žodžius „sveikatai palanki mityba“ dažnas iš karto pasako, kad tai brangu, neskanu, numoja ranka, lyg tai būtų neįveikiamo kalno viršukalnė. O juk tereikia laikytis kelių svarbių taisyklių, valgyti reguliariai, įvairiai ir subalansuotai, ir tai jau bus sveikatai palankesnės mitybos pagrindas“, – sako D. Gasparavičienė ir pabrėžia, kad būtina visuomenę šviesti ir aiškinti apie mitybos įtaką gyvenimo kokybei.

Apie tvarią mitybą, maisto saugumą, maisto produktų rinkodaros ribojimo vaikams subtilybes, poreikį kovoti su maisto švaistymu, taip pat apie tai, kaip keisis mūsų kasdienis maistas per artimiausią dešimtmetį, bus diskutuojama spalio 14 d. vyksiančioje maisto konferencijoje „Mūsų veiksmai – mūsų ateitis“, skirtoje Pasaulinei maisto dienai paminėti.

Susiję tekstai

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -spot_img

Paskutinės naujienos