Kas ketvirtas suaugęs žmogus knarkia reguliariai, o beveik kas antras su tuo susiduria bent retkarčiais. Ir nors daugeliui knarkimas tėra erzinantis nakties palydovas, dėl kurio partneriai kartais pasirenka miegoti atskiruose kambariuose, gydytojai ragina į nuolatinį knarkimą nenumoti ranka.
Pasak medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ gydytojo otorinolaringologo Gyčio Žaldoko, svarbiausia išsiaiškinti, kodėl žmogus knarkia – kai kuriais atvejais tai gali būti ženklas, kad miego metu kvėpavimo takai susiaurėja tiek, jog organizmui ima trūkti deguonies.
Knarkimo priežastys gali būti labai skirtingos
Anot gydytojo, knarkimą gali lemti labai skirtingos priežastys. Vieniems oro srautą apsunkina nosies gleivinės paburkimas ar anatomiškai siauri nosies takai, kitiems – pailgėjęs liežuvėlis, padidėjusios tonzilės ar netaisyklinga liežuvio padėtis miego metu.
„Jeigu problema kyla nosies srityje, lengvesniais atvejais gali padėti nosies pleistrai, nosies plėtikliai ar gleivinės paburkimą mažinantys vaistai. Tačiau jei nustatomi ryškūs anatominiai pakitimai, pavyzdžiui, kreiva nosies pertvara ar labai susiaurėję nosies takai, vien šių priemonių nepakanka – tuomet svarstomas chirurginis gydymas“, – aiškina gydytojas.
Kai kuriems žmonėms knarkimą lemia netaisyklinga liežuvio padėtis miego metu. Tokiais atvejais gali būti rekomenduojama miofunkcinė terapija – specialūs pratimai skirti didinti ryklės raumenų tonusą ir palaikyti taisyklingą liežuvio padėtį.
Lengvesniais atvejais gali padėti ir paprastesni sprendimai – miegas ant šono arba šiek tiek pakelta viršutine kūno dalimi. Pasak gydytojo, miegant svarbu pakelti ne vien galvą, bet visą liemenį, tam naudojant specialią pleištinę pagalvę.
Knarkimas gali būti miego apnėjos požymis
Kaip pastebi „Hila“ gydytojas, knarkimas yra vienas dažniausių obstrukcinės miego apnėjos simptomų. Ji dažniau pasireiškia žmonėms, turintiems antsvorio, nes kaklo srityje susikaupęs riebalinis audinys susiaurina kvėpavimo takus.
„Tokiais atvejais miego metu kvėpavimas gali trumpam visiškai sustoti, o po kelių sekundžių vėl atsinaujinti. Kvėpavimo sustojimai gali kartotis dešimtis ar net šimtus kartų per naktį, todėl miegas tampa nekokybiškas, nors pats žmogus to dažnai nė nepastebi“, – sako G. Žaldokas.
Dažniausi miego apnėjos požymiai – garsus knarkimas, kvėpavimo pauzės, kurias pastebi artimieji, rytiniai galvos skausmai, nuolatinis mieguistumas dieną, sunkumai susikaupti ir nuovargis.
Pasak gydytojo, negydoma obstrukcinė miego apnėja didina padidėjusio kraujospūdžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką. Dėl mieguistumo dieną didėja ir eismo įvykių tikimybė. „American Academy of Sleep Medicine“ duomenimis, negydoma miego apnėja taip pat siejama su daugiau kaip keturis kartus didesne priešlaikinės mirties rizika.
Kodėl svarbu nustatyti tikrąją priežastį?
Pasak G. Žaldoko, žmonės dažnai tikisi, kad knarkimą pavyks išspręsti viena universalia priemone – pleistru ar purškalu. Tačiau knarkimas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių, todėl ir gydymas kiekvienu atveju parenkamas individualiai.
„Pirmiausia reikia nustatyti, kurioje vietoje susiaurėja kvėpavimo takai. Vienam pacientui problema slypi nosyje, kitam – minkštajame gomuryje, trečiam – padidėjusiose tonzilėse ar liežuvyje. Būtent todėl prieš rekomenduojant gydymą būtinas otorinolaringologo įvertinimas, kuris leidžia nustatyti tikrąją knarkimo priežastį“, – pabrėžia gydytojas.
Jo teigimu, gydymo būdas visada priklauso nuo nustatytos knarkimo priežasties. Vieniems pacientams pakanka medikamentinio gydymo ar specialių pagalbinių priemonių, kitiems gali būti rekomenduojamos minimaliai invazinės procedūros arba operacija. Kai kuriems pacientams, atsižvelgiant į knarkimo priežastį, gali būti taikoma ir „Hila“ centre atliekama krioterapija – mažai invazinė procedūra, kurios metu itin žema temperatūra paveikiami pakitę nosies ar ryklės audiniai, taip mažinant lėtinį uždegimą ir skatinant gleivinės atsinaujinimą.
Jeigu nustatoma obstrukcinė miego apnėja, gydymas priklauso nuo jos sunkumo. Vieniems pacientams pakanka sumažinti kūno svorį ar pakeisti miego įpročius, kitiems skiriamas CPAP aparatas, kuris miego metu palaiko atvirus kvėpavimo takus. Jei kvėpavimo takų susiaurėjimą lemia anatominiai pakitimai, gali būti rekomenduojamas chirurginis gydymas.