Nors dauguma moterų pas ginekologą eina tik prireikus pagalbos, gydytoja akušerė ginekologė primena – profilaktiniai vizitai ir reguliarūs tyrimai gali užkirsti kelią rimtoms ligoms. Ji dalijasi patarimais, kokius tyrimus atlikti, kaip atpažinti sutrikimus ir kokie mitai vis dar trukdo rūpintis savo sveikata.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, pasaulyje kasmet nustatoma apie 20 milijonų naujų vėžio atvejų, iš kurių maždaug 15 proc. sudaro moters lytinių organų onkologinės ligos – viena dažniausių moterų sveikatos problemų po krūties vėžio. Vis dėlto medikai pastebi, kad daugelis moterų vis dar linkusios atidėlioti apsilankymą pas ginekologą – į kabinetą užsukama tik tada, kai atsiranda skausmas, ciklo sutrikimai ar kiti nemalonūs pojūčiai. Toks delsimas dažnai lemia pavėluotą diagnozę ir didesnę komplikacijų riziką.
„Profilaktiškai tikrintis reikėtų bent kartą per metus. PAP tepinėlis yra svarbus, tačiau to nepakanka – kad apžiūra būtų išsami, būtinas ir ultragarsinis tyrimas. O dėl papildomų tyrimų sprendžiame kiekvieno vizito metu, atsižvelgdami į pacienčių nusiskundimus ir sveikatos būklę“, – sako pirmaujančios privačios chirurgijos klinikos Baltijos šalyse „Nordclinic“ akušerė ginekologė Irina Sučkova.
Pasak gydytojos, pastaraisiais metais jaunos moterys vis drąsiau kalba apie savo kūną, tačiau sąmoningumo dar trūksta. „Jeigu sugebame kas dvejus metus nuvaryti automobilį techninei apžiūrai, tai ir savo kūnui turėtume parodyti bent tiek pat dėmesio. Negi esame blogesnės už savo mašiną?“ – šypsosi medikė.
Anot jos, vengimas lankytis pas ginekologą dažnai kyla ne iš baimės, o iš įpročio atidėlioti savo sveikatos klausimus. „Matau daug moterų, kurios rūpinasi viskuo – šeima, darbu, automobiliais – bet ne savimi. O juk kūnas – tai mūsų namai. Jeigu mama rūpinasi savimi, dažniausiai ir dukra tai perima kaip normą. Kai mama atveda dukrą ne tada, kai jau skauda, o kai kyla klausimų – pavyzdžiui, apie pirmuosius lytinius santykius ar kontracepciją – tai rodo brandą, pasitikėjimą ir sveiką požiūrį į kūną“, – sako gydytoja.
Klaidingi įsitikinimai ir dažnos problemos
Vis dar gajūs keli klaidingi įsitikinimai apie moters sveikatą. Vienas jų – manymas, kad gimdymas „sutvarkys“ ginekologines problemas. „Tai klaidingas požiūris. Nei skausmingos mėnesinės, nei diskomfortas lytinių santykių metu nėra norma. Šios būklės turi būti diagnozuojamos ir gydomos – nereikia laukti, kol „praeis“ savaime“, – pabrėžia I. Sučkova.
Kita dažnai aptariama tema – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Jis itin paplitęs tarp lytiškai aktyvių žmonių, o dalis tipų gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. „Apie 70–90 proc. jaunų žmonių bent kartą yra užsikrėtę ŽPV. Skiepai – efektyviausias būdas apsisaugoti nuo pavojingiausių viruso tipų. Lietuvoje mergaitės ir berniukai nuo 11 iki 14 metų skiepijami nemokamai – šiuo laikotarpiu pakanka dviejų dozių. Vyresniems paaugliams nuo 14 iki 18 metų jau reikalingos trys dozės, tačiau Valstybinė ligonių kasa kompensuoja dvi iš jų“, – primena I. Sučkova.
Iš lytiškai plintančių infekcijų dažniau nustatoma chlamidiozė. Dalis infekcijų ilgai nepasireiškia, tačiau gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant nevaisingumą. Dėl to verta periodiškai pasitikrinti ir esant nuolatiniam partneriui, jei kyla abejonių ar atsiranda neaiškių nusiskundimų.
Skausmas ar deginimas lytinių santykių metu – taip pat signalas ieškoti priežasties, o ne taikstytis. „Tokie pojūčiai gali būti susiję su infekcijomis, makšties sausumu ar psichologiniais veiksniais. Svarbiausia – kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas gydymas“, – sako gydytoja.
Kontracepcija ir kasdienė intymios sveikatos priežiūra
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad rūpinimasis intymia sveikata – tai ne tik apsilankymai pas gydytoją ar infekcijų gydymas, bet ir kasdieniai sprendimai, nuo kurių priklauso moters savijauta bei komfortas. Vienas jų – kontracepcijos pasirinkimas.
„Šioje srityje nėra vieno visoms tinkamo sprendimo. Geriausia kontraceptinė priemonė – ta, kuri tinka konkrečiai moteriai. Vienoms patogiausia spiralė, kitoms – kontraceptinis žiedas ar tabletės. Auksinės taisyklės nėra – svarbiausia, kad priemonė būtų patogi ir saugi“, – sako I. Sučkova.
Pasak gydytojos, prieš pasirenkant kontraceptiką dažnai daroma klaida – atliekami nereikalingi hormonų tyrimai. „Tai dažnai tik bereikalingas pinigų leidimas. Hormonų tyrimus skiria tik specialistas, kai tam yra pagrįsta priežastis – savarankiškai jų darytis nereikia“, – priduria medikė.
Ji taip pat primena, kad kalbėti apie intymius klausimus – ne gėda, o būtinybė. „Nuo kasdienės higienos iki seksualinio gyvenimo – visos temos yra normalios, jei padeda geriau pažinti savo kūną. Ten, kur yra pagarba, atvirumas ir pasitikėjimas, viskas gerai. Svarbiausia – savo kūno neignoruoti ir neleisti diskomfortui tapti kasdienybe“, – pabrėžia I. Sučkova.