Šventės ir jų laukimas daugeliui yra džiaugsmingas metas, tačiau daliai žmonių jos gali tapti rimtu išbandymu. Autizmo spektre esantiems žmonėms intensyvus prieššventinis laikotarpis gali paskatinti autistinį perdegimą – gilią ir ilgalaikę išsekimo būseną, kuriai būdinga ne vien suprastėjusi emocinė sveikata, bet ir fiziniai simptomai.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vykdomos psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos „Žvelk giliau“ atstovės pasakoja, kokie požymiai išduoda šią būseną ir kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis aplinkiniai. Tuo metu vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė prieššventiniu laikotarpiu ragina nenumoti ranka į sensorinę perkrovą ir imtis priemonių, padėsiančių pagerinti savijautą.
Ilgalaikio prisitaikymo pasekmė
Iniciatyvos „Žvelk giliau“ koordinatorės Kristinos Radžvilaitės teigimu, autistinis perdegimas yra būsena, kai nervų sistema nebesusitvarko su kasdieniais dirgikliais.
„Girdėdami mūsų ambasadorių – autizmo spektre esančių žmonių – patirtis, pamatėme, kad tai nėra pavieniai atvejai. Autistinis perdegimas skiriasi nuo neurotipinių žmonių patiriamo perdegimo tuo, kad jis kyla ne vien dėl intensyvaus, ilgalaikio darbo be pakankamos pertraukos ar palaikymo, bet ir chroniško gyvenimo streso, nuolatinio poreikio prisitaikyti prie pasaulio, kuris nėra pritaikytas autistiškam žmogui“, – aiškina K. Radžvilaitė.
Pasak jos, didelę įtaką šiai būsenai daro noras prisitaikyti prie neurotipinės aplinkos ir slėpti autizmo bruožus, stengiantis atitikti socialinius lūkesčius ir elgesio normas, net jei tam reikalingi dideli vidiniai resursai.
Kada kūne nebelieka jėgų veikti
Iniciatyvos atstovių teigimu, autistinis perdegimas pasireiškia dideliu nuovargiu, padidėjusiu sensoriniu jautrumu, dirglumu, nerimu, kylančiu sunkumu prisitaikyti prie pokyčių, didėjančiu vienatvės poreikiu. Kai kuriais atvejais pasireiškia emociniai protrūkiai arba visiškas užsisklendimas savyje.
„Žvelk giliau“ savanorė Elena – autistiška moteris, pati prieš kurį laiką susidūrusi su autistiniu perdegimu. Ji pasakoja, kad šią išsekimo būseną ji pradėjo įtarti tada, kai įprastų poilsio būdų nebepakako nusiraminimui ir atsipalaidavimui.
„Tuomet, kai poilsis nebepadėjo atgauti jėgų, supratau, kad tai visgi nėra paprastas pervargimas. Be to, atsirado itin stiprus jautrumas garsams, kvapams, kalbos ir bendravimo sunkumai, kognityvinis lėtumas. Tai nebuvo depresija ar tingumas – tai buvo negebėjimas „susirinkti save“, net labai stengiantis. Kūnas ir nervų sistema tiesiog nebeturėjo jėgų veikti“, – pasakoja ji.
K. Radžvilaitė atkreipia dėmesį, kad šventiniu laikotarpiu ši būsena gali paaštrėti net ir tiems žmonėms, kurie panašių nusiskundimų visus metus nėra turėję.
„Šventės ir kartu su jomis didėjanti jutiminė perkrova viešose vietose, rutinos sutrikdymas, išaugantys socialiniai reikalavimai ir lūkesčiai iš aplinkos sustiprina tai, kas kasdien vargina autizmo spektre esančius žmones. Akių kontakto palaikymas, kalbėjimas „socialiai priimtinu“ tonu, reakcijų greitinimas, sensorinių dirgiklių slopinimas jiems reiškia prisitaikymą prie aplinkos, tačiau kartu tai labai greitai eikvoja energijos rezervus ir gali pastumti nervų sistemą už jos ribų“, – sako ji.
Kaip šventiniu laikotarpiu padėti sau ir aplinkiniams?
„Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad prieš šventes įprastai padaugėja nusiskundimų dėl suprastėjusios emocinės ir fizinės sveikatos: padidėjusio nerimo, nuovargio, miego sutrikimų. Vaistininkė priduria, kad bendraujant su pervargimu ar sensorine perkrova besiskundžiančiais žmonėmis – ar tai būtų neurotipiniai, ar autistiški asmenys – svarbu jų neskubinti, suteikti kuo daugiau aiškumo, kurti saugią aplinką.
Šventiniu laikotarpiu specialistė ragina stengtis laikytis įprastos rutinos, skirti pakankamai dėmesio poilsiui, miegoti 7–8 val., kasdien rasti bent trumpą ramybės laiką be ekranų.
„Esant padidėjusiam nuovargiui ar nerimui, gali padėti magnis, energijos lygio ir nervų sistemos palaikymui naudingi B grupės vitaminai, nuovargio mažinimui – vitaminas D. Žolelių preparatai, pavyzdžiui, valerijonas, melisa, pasiflora, ar levanda, taip pat gali padėti sumažinti įtampą. Svarbu stebėti miegą – jei darosi sunku užmigti, verta pasikonsultuoti su specialistais dėl melatonino vartojimo”, – teigia J. Aganauskaitė-Žukaitė.
Vaistininkės teigimu, prie greitesnio nervų sistemos atsistatymo prisideda ir subalansuota mityba, pakankamas vandens suvartojimas, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, įvairios kvėpavimo praktikos ir kt. Jos teigimu, svarbu išlaikyti rutiną, kasdienius ritualus ir gebėti artimiesiems išsakyti savo poreikius.
Visgi J. Aganauskaitė-Žukaitė akcentuoja, kad šios rekomendacijos yra bendro pobūdžio, nes žmonėms, patiriantiems autistinį perdegimą, gali prireikti ir profesionalios pagalbos: sensorinės sistemos sureguliavimo, dirgiklių, socialinio bendravimo, veiklų minimizavimo bei ir didesnės atjautos sau. Kartais ilguoju laikotarpiu tai gali reikšti ir savo rutinos peržiūrėjimą, gyvenimo būdo keitimą, siekiant išvengti dažno perdegimo būsenos atsikartojimo.
Kristina Radžvilaitė ir Elena antrina, kad artimųjų palaikymas – itin svarbus. Iniciatyvos „Žvelk giliau“ atstovių teigimu, žmogui, kuris patiria autistinį pervargimą, svarbu jo ribų gerbimas, galimybė atsitraukti nuo aplinkinių be kaltės jausmo, aiški komunikacija, poilsis tarp arba po triukšmingų susibūrimų. Didžiausia pagalba ir dovana, kurią gali suteikti aplinka – nieko nereikalauti ir priimti žmogų tokį, koks jis yra.
Simbolis, leidžiantis atpažinti nematomas negalias
Viešose erdvėse, ypač prieš šventes, sensorinė apkrova dar labiau išauga, nes viešos vietos tampa triukšmingesnės ir ryškesnės. Tokiose situacijose atpažinti, kad žmogui gali reikėti daugiau supratingumo ar pagalbos, padeda tarptautiniu simboliu tapusi žalia „Nematomos negalios saulėgrąžos juostelė.“ Apie šio ženklo reikšmę visuomenei, bendradarbiaudama su asociacija „Lietaus vaikai“, savo klientus informuoja ir vaistinių tinklas „Camelia“.
„Dėvima kaklo juostelė įspėja, kad žmogui gali prireikti ramesnio bendravimo, papildomo paaiškinimo, nuraminimo ar net paprasčiausio praleidimo į eilės priekį. Kiekvienoje vaistinėje klientai gali rasti informaciją, kur ir kaip tokią juostelę įsigyti. Tam, kad ši iniciatyva būtų ir toliau sėkmingai įgyvendinama, labai svarbus aplinkinių žmonių pakantumas, noras suprasti ir padėti. Būtent apie tai yra ir artėjančios gražiausios metų šventės“, – sako J. Aganauskaitė-Žukaitė.