Sustojus širdžiai atlikti pradinį suaugusiojo gaivinimą gebėtų tik 33 proc. šalies gyventojų, o panaudoti automatinį išorinį defibriliatorių dar mažiau, tik 13 proc. apklaustųjų, rodo „Lietuvos draudimo“ atliktas tyrimas.
Ekspertų teigimu, visuomenėje pirmosios pagalbos žinių ir įgūdžių lygis yra pakankamai žemas, ir tai būtina keisti, norint mažinti staigių mirčių artimoje aplinkoje skaičių.
„Suteikiant pirmąją pagalbą svarbu būti pasiruošus psichologiškai ir žinoti praktiškai, ką kiekvienu konkrečiu nelaimės atveju reikėtų daryti, kokios yra veiksmingos pagalbos priemonės. Įvykus nelaimingam atsitikimui ar ūmiai sutrikus sveikatai laikas tampa labai svarbiu veiksniu − būtina nepanikuoti, reaguoti greitai ir susitelkti į pagalbos suteikimą nukentėjusiajam. Tokiu būdu galime išsaugoti nukentėjusiojo žmogaus gyvybę, kol atvyks medikai“, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
Apie būtinybę mokytis pirmosios pagalbos įgūdžių kalba ir „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ pirmosios pagalbos mokymų koordinatorė Nijolė Čiūtienė. Pasak jos, net 60 proc. staigių mirčių įvyksta artimoje aplinkoje, ir net 80 proc. iš jų – šalia esant kitam žmogui.
„Pirmoji pagalba – tai visuma įvairių paprastų veiksmų, kuriais siekiama palaikyti nukentėjusio žmogaus gyvybines funkcijas, kol atvyks kvalifikuota medicinos pagalba. Nuo nelaimės nesame apsaugotas nė vienas, nelaimingas atsitikimas gali nutikti bet kada, bet kur ir bet kam, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau žmonių mokėtų suteikti pirmąją pagalbą“, – sako specialistė.
Ji pabrėžia, kad gyvybę išgelbėti gali keli paprasti veiksmai – juos išmokti gali kiekvienas norintis. Mokymai suteikia žinių ir įgūdžių pagrindą, kuris padeda ne tik suteikti pagalbą, bet ir atskirti, kokia ji žmogui reikalinga.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotą reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1015 šalies gyventojų, atstovaujančių amžiaus grupes nuo 18 iki 75 metų.
