Balandžio 29-ąją, minint Džinsų dieną – tarptautinę iniciatyvą, skirtą palaikyti seksualinio smurto aukas ir atkreipti dėmesį į aukų kaltinimo problemą, Lietuvoje startuoja socialinio projekto „Nematomi paukščiai“ paramos kampanija. Ja siekiama meno kalba atkreipti dėmesį į seksualinio smurto prieš moteris mastą šalyje ir kartu prisidėti prie tvaraus pagalbos modelio kūrimo nukentėjusioms, ypač regionuose, kur specializuota pagalba sunkiausiai pasiekiama. Kampanijos metu Tauragės apskrities ir pajūrio regiono miestelių viešosiose erdvėse atsiras nykstančių Lietuvos paukščių mozaikos, vyks edukaciniai renginiai ir bus renkamos lėšos specializuotai psichologinei pagalbai finansuoti.
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenimis, 2025 m. Lietuvoje seksualinį smurtą patyrė 277 moteris, iš kurių didžioji dalis – nepilnametės. Vis dėlto nusikalstamumo statistika atspindi tik dalį realybės. Europos Sąjungos tyrimų duomenimis, Lietuvoje su fiziniu ar seksualiniu smurtu per gyvenimą susiduria reikšminga dalis moterų – apie ketvirtadalis, o pasaulyje, Pasaulinės sveikatos organizacijos vertinimu, smurtą patiria kas trečia moteris.
Nors šia tema viešojoje erdvėje kalbama vis dažniau, didžioji dalis patirčių taip ir lieka neišgirstos. Taip pat specialistai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vis dar gajus stigmatizuojantis požiūris į seksualinį smurtą ir jo aukas, kuris riboja nukentėjusiųjų galimybes kreiptis pagalbos ir gilina patirtos traumos pasekmes.
Seksualinio smurto tema skaldo visuomenę
Naujojo projekto iniciatorė – VšĮ „Kiaurai sienas“, meno laboratorija, kuri per viešosiose erdvėse kuriamus projektus nagrinėja visuomenei jautrias temas. Organizacijos įgyvendinti projektai, tarp jų ir „Do Peremogi/Iki Pergalės“, Ukrainai skirtas meno kūrinys ant vadinamųjų Maskvos namų fasado Vilniuje, jau yra sulaukę didelio visuomenės dėmesio.
Pasak menininkės Linos Šlipavičiūtės, naujasis projektas kalba apie seksualinį smurtą, nes ši tema Lietuvoje išlieka nuolat aktuali, tačiau visuomenės dėmesys jai vis dar fragmentiškas.
„Apie seksualinį smurtą dažniausiai pradedame kalbėti tik tada, kai įvyksta rezonansiniai atvejai, nors ši problema egzistuoja nuolat. Taip pat labai dažnai dar girdime klausimus, ką moteris vilkėjo ar kodėl atsidūrė tam tikroje situacijoje, o tai rodo, kad atsakomybę vis dar yra perkeliama aukai“, – sako L. Šlipavičiūtė.
Pasak jos, ši tema itin nepatogi ir skaudi, o viena priežasčių, kodėl apie ją visuomenėje sunku kalbėti – jos nematomumas. „Skirtingai nei kitos smurto formos, seksualinė prievarta dažniausiai vyksta už uždarų durų ir nebūtinai palieka aiškiai matomus fizinius ženklus. Dažniau ji palieka vidinius, ilgalaikius padarinius, kuriuos be specifinių žinių sunku atpažinti ir suprasti. Be to, ši tema vis dar susiduria su pasipriešinimu, o diskusijos apie ją neretai tampa jautrios ir skaldančios. Tačiau būtent todėl apie tai kalbėti yra būtina“, – pabrėžia menininkė.
Šių iššūkių kontekste projekto partneriu tapo Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras (KOPŽI), daugiau nei du dešimtmečius dirbantis su seksualinį smurtą ir išnaudojimą patyrusiais asmenimis. Organizacija teikia psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą bei turi ilgametę patirtį dirbant su nukentėjusiaisiais tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
„Seksualinį smurtą patyrusios moterys dažnai susiduria ne tik su pačia trauma, bet ir su realiomis kliūtimis gauti pagalbą – ypač regionuose. Net ir nusprendus kreiptis, specializuota psichologinė pagalba ne visada yra lengvai pasiekiama, o jos poreikis dažnai yra ilgalaikis. Todėl tokios iniciatyvos yra svarbios ne tik kalbant apie problemą, bet ir kuriant realias galimybes ją spręsti“, – sako centro vadovė Kristina Mišinienė.
Menas kaip būdas kalbėti apie seksualinį smurtą ir užtikrinti pagalbą
Socialinė kampanija išsiskiria tuo, kad sudėtingą ir jautrią temą perteikia per meną. Iniciatyva siekia ne tik informuoti, bet ir kurti emocinį ryšį su visuomene, kviesdama sustoti ir pažvelgti į problemą kitaip.
„Norisi, kad apie seksualinį smurtą kalbėtume ne tik faktais ar statistika – svarbu sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų šią temą pajausti ir permąstyti. Dėl šios priežasties kampanijai buvo pasirinkta nykstančių paukščių metafora, simbolizuojanti seksualinę prievartą patyrusias moteris, kurių patirtys dažnai lieka nematomos ir neišgirstos – nepripažįstamos, nepriimamos, nepakankamai suprantamos. Dėl to joms dažnai nesuteikiama reikalinga pagalba, o problemos mastas visuomenėje lieka neįvertintas“, – sako L. Šlipavičiūtė.