Atėjus pavasariui dalis žmonių jaučia sumažėjusį energijos lygį ir mieguistumą, tampa sunkiau susikaupti. Nors dažnai kalbama apie vadinamąjį „pavasarinį nuovargį“, medicinos specialistai aiškiai pabrėžia, kad tai nėra atskira liga. Vis dėlto sezonų kaita iš tiesų gali paveikti žmogaus savijautą – keičiasi miego ritmas, hormonų balansas, fizinis aktyvumas, todėl organizmui reikia laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Pasak Kauno diagnostikos ir chirurgijos klinikos „Meliva“ šeimos gydytojos Rasitos Remeikaitės, pavasarinio nuovargio pojūtį gali lemti keli fiziologiniai procesai, vykstantys organizmui prisitaikant prie sezoninių pokyčių.
„Pavasarinis nuovargis nėra pripažintas kaip medicininis sindromas ir nėra pagrįstas aiškiais epidemiologiniais ar klinikiniais duomenimis. Tyrimai, atlikti dėl lėtinio nuovargio sindromo, autoimuninių ar neurologinių ligų, nerodo nuoseklaus nuovargio padidėjimo būtent pavasario laikotarpiu. Tačiau šiuo metų laiku organizme vyksta įvairūs adaptaciniai procesai – keičiasi cirkadinis ritmas, tai yra, miego ir būdravimo režimas, hormonų gamybos ir išskyrimo organizme reguliacija, prasideda sezoninės alergijos, todėl dalis žmonių gali jausti laikiną energijos sumažėjimą“, – sako R. Remeikaitė.
Organizmui tenka persireguliuoti
Sezonų kaita daro įtaką daugeliui organizmo procesų – nuo hormonų kiekybinių pokyčių iki miego kokybės ar fizinio aktyvumo trukmės pasikeitimo. Ilgėjant dienoms keičiasi biologinis laikrodis, o organizmui gali prireikti laiko prisitaikyti prie naujo ritmo.
„Ilgėjant dienos šviesai, mažėja melatonino gamyba, todėl keičiasi cirkadinis ritmas ir gali trumpam pablogėti miego kokybė. Tuo pačiu metu organizmui tenka prisitaikyti ir prie temperatūros svyravimų, todėl gali padidėti energijos sąnaudos termoreguliacijai. Sezonų kaita taip pat daro įtaką žmogaus elgsenai – keičiasi fizinio aktyvumo įpročiai, kas netiesiogiai veikia bendrą energijos lygį ir savijautą“, – sako R. Remeikaitė.
Pasak gydytojos, vienas svarbiausių veiksnių yra biologinio laikrodžio persitvarkymas. Organizmui prisitaikant prie ilgesnių dienų gali atsirasti laikini miego sutrikimai, o kartu – ir didesnis nuovargis.
„Cirkadinio ritmo persitvarkymas, melatonino gamybos pokyčiai ir staigūs temperatūros svyravimai gali didinti fiziologinį stresą organizmui. Be to, sezoniniai elgsenos pokyčiai neretai daro įtaką fiziniam aktyvumui. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai susijęs su energijos pojūčiu ir metabolizmu, todėl jo sumažėjimas gali būti viena iš priežasčių, kodėl pavasarį dalis žmonių jaučiasi labiau pavargę“, – pažymi gydytoja.
Kada verta kreiptis dėl tyrimų
Nors sezoninis nuovargis dažniausiai būna laikinas, kartais jis gali būti susijęs ir su kitais sveikatos sutrikimais. Tokiais atvejais svarbu ne ignoruoti simptomus, o išsiaiškinti jų priežastį.
„Jei nuovargis užsitęsia, pirmiausiai reikėtų įvertinti galimas biologines priežastis. Viena iš dažniausių nuolatinio nuovargio priežasčių yra geležies trūkumas organizme, todėl rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą ir feritino tyrimą, kuris parodo geležies atsargas. Taip pat rekomenduojama įvertinti vitamino D, vitamino B12 ir folio rūgšties kiekį organizme“, – nurodo R. Remeikaitė.
Pasak jos, svarbūs ir kiti rodikliai, galintys turėti įtakos energijos lygiui: „Nuovargį gali lemti ir elektrolitų disbalansas, todėl svarbu ištirti kalio, natrio ir magnio kiekį kraujyje. Taip pat rekomenduojama patikrinti skydliaukės hormonų rodiklius bei gliukozės kiekį kraujyje. Tyrimai visuomet parenkami individualiai, įvertinus žmogaus nusiskundimus ir bendrą sveikatos būklę“.
Specialistai pabrėžia, kad adaptaciniai sezoniniai pokyčiai paprastai būna laikini. Jei nuovargis užsitęsia arba pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti signalas, kad organizme vyksta rimtesni procesai.
„Sezoniniai simptomai paprastai būna lengvo ar vidutinio intensyvumo ir palaipsniui mažėja organizmui prisitaikius prie naujų sąlygų. Tačiau jei nuovargis trunka ilgiau nei keturias –aštuonias savaites, jei energijos stoka pradeda trukdyti kasdienėms veikloms, atsiranda mieguistumas dienos metu, pablogėja nuotaika ar sumažėja darbingumas, tai jau signalas, kad reikėtų kreiptis į gydytoją“, – sako R. Remeikaitė.
Būdai, kurie padeda atgauti energiją
Pasak gydytojos, dažniausiai organizmui prisitaikyti padeda gana paprasti kasdieniai įpročiai.
„Pirmiausia svarbus stabilus miego režimas – pastovus užmigimo ir kėlimosi laikas, nes jis padeda biologiniam laikrodžiui persireguliuoti. Antra, rekomenduojama ryte bent 20–30 minučių praleisti natūralioje dienos šviesoje tam, kad organizmas galėtų greičiau prisitaikyti prie ilgesnės dienos. Trečia, svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, suvartoti pakankamai skysčių, pasirūpinti tinkama apranga, kad organizmui būtų lengviau prisitaikyti prie temperatūros pokyčių“, – pataria R. Remeikaitė.
Pasak Audriaus Zinevičiaus, „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos draudimo eksperto, gyventojai dažnai linkę nuovargį ar savijautos pablogėjimą priskirti sezoniniams pokyčiams ir atidėti vizitą pas gydytoją. Vis dėlto svarbu įsiklausyti į organizmo signalus ir laiku pasitarti su specialistais.
„Neretai žmonės mano, kad nuovargis ar energijos stoka praeis savaime, tačiau jei savijauta nesikeičia ilgą laiką, verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti priežastis. Laiku atlikti tyrimai gali padėti greičiau nustatyti galimus sveikatos sutrikimus ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms“, – sako A. Zinevičius.
Jo teigimu, vis daugiau gyventojų sveikatos klausimus šiandien sprendžia ir nuotolinių konsultacijų būdu.
„Gyventojų pasitikėjimas nuotolinėmis gydytojų konsultacijomis Lietuvoje nuosekliai auga. Tyrimai rodo, kad net 9 iš 10 šalies gyventojų prireikus rinktųsi nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Tokios konsultacijos leidžia greitai pasitarti su specialistu, aptarti simptomus, gauti siuntimus tyrimams ar receptus vaistams, todėl dažnai padeda greičiau išspręsti sveikatos klausimus“, – teigia ekspertas.
Pasak A. Zinevičiaus, sveikatos draudimas taip pat gali padėti žmonėms lengviau pasirūpinti savo savijauta ir greičiau gauti reikalingas medicinos paslaugas: „Šiuolaikinis gyvenimo tempas dažnai lemia, kad gyventojai atidėlioja vizitus pas gydytojus. Sveikatos draudimas leidžia greičiau gauti specialistų konsultacijas, atlikti reikalingus tyrimus ir pasirūpinti savo sveikata nelaukiant ilgose eilėse. Tai ypač svarbu tuomet, kai savijauta kelia klausimų, o norisi kuo greičiau suprasti jų priežastis“.
Specialistai primena, kad nors sezoniniai savijautos svyravimai dažniausiai būna laikini, svarbiausia – stebėti savo organizmą ir nelaukti, kol simptomai taps nuolatiniai. Laiku atlikti tyrimai ir gydytojo konsultacija padeda išsiaiškinti tikrąsias nuovargio priežastis ir rasti tinkamiausius sprendimus.